Interviu Nr. 13 – Marija Mikulskienė
Marija Mikulskienė – viena iš kelių Lietuvos dizainerių, pelniusių aukščiausius apdovanojimus dizaino konkursuose užsienyje. 2008 m. už projektą "Akmenų sriuba" Japonijoje vykusiame dizaino konkurse "Nagoya Design DO!" Marijai skirta antroji vieta. Dizainerė darbuojasi RA "VRS VPI Vilnius", specializuojasi pakuočių dizaino kūrime.
Kaip atrodo tipinė dizainerės Marijos Mikulskienės darbo diena?
Turbūt labai panašiai, kaip ir kitų dizainerių, besidarbuojančių reklamos agentūrose. Negaliu skųstis, dirbu keturias dienas per savaitę, tad stengiuosi ar bent labai noriu, kad penktoji būtų pastebimai kitokia.
Kas tau sunkiausia tavo darbe?
Momentas, kai supranti, kad gerai idėjai nelemta gyventi.
Koks tavo idealus klientas?
Kuris verčia pasitempti.
Kaip tau gimsta idėjos?
Labiausiai žavi idėjos, kurios įgyvendintos sukelia maždaug tokias mintis: hmmm...juk tai elementaru, kaip aš to anksčiau nepastebėjau? Todėl visada pravartu įdėmiau apsidairyti aplinkui, stebėti savo ir kitų įpročius, poreikius. Mintis, davusi impulsą projektui, kuris buvo įvertintas Nagojoje, gimė prisiminus pokalbio nuotrupą iš kadaise vykusio vakarėlio.
Kas padeda kūryboje ir kas trukdo?
Be abejonės padeda viskas, kas suteikia naujų potyrių, pojūčių: naujos vietos, žmonės, muzika, knygos ir taip toliau. Darbas agentūroje neišvengiamai susijęs su rutina, dideliu tempu, todėl būtinai stengiuosi atrasti nors truputį laiko šiuo metu labai pamėgtam užsiemimui – klaidžiojimui "Pinterest". Tai savotiška meditacija vaizdais: fotografija, iliustracija, tapyba, juvelyrika, grafinis dizainas... Čia gali atrasti tai, ko net neįtarei savęs ieškant. Spalvos, raštai, formos sugula kažkur į nematomus stalčiukus, o ieškant reikalingo sprendimo vienaip ar kitaip turbūt primena apie save.
Kaip (ar) per paskutinius 10-15 metų kito tavo estetiniai ir dizaino idealai?
Negaliu būti visai objektyvi, bet atrodo, kad mano estetiniai idealai per pastaruosius 10-15 metų nelabai ir kito. Gal nebedaro tokio įspūdžio atlikimas, labiau žavi gebėjimas mintį perteikti minimaliomis priemonėmis.
Ar vykdai kryptingą naujų klientų paieškos politiką? Ar rūpiniesi savo profesinio įvaizdžio formavimu?
Kiek įmanoma stengiuosi atsisakyti darbų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežaščių nėra priimtini. Tuo tarpu artimus dūšiai atlieku kaip įmanoma geriau, neskaičiuodama laiko ir kitokių sąnaudų.
Kokius keli kriterijus geram dizaino darbui?
Optimalus formos ir idėjos santykis + netikėtumo momentas.
Kaip vertini šiandieninę g/dizaino situaciją Lietuvoje – dizainerio santykius su užsakovu, dizainerių profesionalumo lygį ir pan.?
Dizaineris glaudžiai susijęs tiek su užsakovu, tiek ir su vartotoju. Manau, neįmanoma, kad vienos kurios grandies neprofesionalumas ar neišprusimas neįtakotų viso proceso ir rezultato. Su džiaugsmu stebiu, kad vis daugiau Lietuvos gamintojų suvokia ir pripažįsta dizaino teikiamą pridėtinę vertę, tai liudija ir augantys pardavimai, eksporto mastai. Dizaineriai turi daugiau galimybių tobulintis, mokytis, eksperimentuoti, įgyja patirties. Juk viena sukurti įsivaizduojamą pakuotę, o visai kita – rasti sprendimą, turint konkrečią tarą, sutalpinti tokį ir ne kitokį reikalingos informacijos kiekį, padaryti korekcijas po fokus grupių apklausų. Sunku, bet niekas ir nežadėjo, kad bus lengva ...
Ar turi šriftų-favoritų? :)
Jei kas pridėtų šautuvą prie smilkinio ir lieptų ištrinti iš kompiuterio visus šriftus ir pasilikti vieną vienintelį, rinkčiausi "Akzidenz-Grotesk". Ir tik todėl to, kad atsakymas nuskambėtų kiek kitaip nei "Helvetica".
Ką darytum kitaip savo – dizainerės – kelyje?
Nelabai mėgstu dairytis atgal, galvodama, kas gi galėjo būti kitaip. Tokias mintis žymiai prasmingiau projektuoti į ateitį. Studijų metu teko išbandydi, kaip dabar atrodo, gan juokingų dalykų, kurie kainavo nemažai energijos: taškavimą, purškimą aerografu, prijungtu prie dulkių siurblio, frezavimą vorantinkliais apaugusiomis VDA staklėmis. Bet savo vyrą "atradau" kaip tik betaisantį mano sugedusį aerografą. Taigi niekas negali žinoti, kas būtų buvę, jei būtų buvę kitaip, nei buvo. Įdomios pasirinkimų ir likimo kombinacijos dėka, mes vis tiek atsiduriame kaip tik toje vietoje, kurioje ir nusipelnėme būti.
Kas turėjo didžiausios įtakos g/dizainui per paskutinį dešimtmetį?
Pokyčiai visuomet vyksta, vieni įtakoti naujų technologijų, kiti – medijų, mados tendencijų, tačiau svarbu išlaikyti asmeninį požiūrį į vykstančius procesus: tinkamiausias internetinio puslapio vizualinis sprendimas gali būti labai paprastas: juodas blynas baltame lape ir ta pačia "Helvetica" užrašyta info.
Ačiū, Marija!
Kaip atrodo tipinė dizainerės Marijos Mikulskienės darbo diena?
Turbūt labai panašiai, kaip ir kitų dizainerių, besidarbuojančių reklamos agentūrose. Negaliu skųstis, dirbu keturias dienas per savaitę, tad stengiuosi ar bent labai noriu, kad penktoji būtų pastebimai kitokia.
Kas tau sunkiausia tavo darbe?
Momentas, kai supranti, kad gerai idėjai nelemta gyventi.
Koks tavo idealus klientas?
Kuris verčia pasitempti.
Kaip tau gimsta idėjos?
Labiausiai žavi idėjos, kurios įgyvendintos sukelia maždaug tokias mintis: hmmm...juk tai elementaru, kaip aš to anksčiau nepastebėjau? Todėl visada pravartu įdėmiau apsidairyti aplinkui, stebėti savo ir kitų įpročius, poreikius. Mintis, davusi impulsą projektui, kuris buvo įvertintas Nagojoje, gimė prisiminus pokalbio nuotrupą iš kadaise vykusio vakarėlio.
Kas padeda kūryboje ir kas trukdo?
Be abejonės padeda viskas, kas suteikia naujų potyrių, pojūčių: naujos vietos, žmonės, muzika, knygos ir taip toliau. Darbas agentūroje neišvengiamai susijęs su rutina, dideliu tempu, todėl būtinai stengiuosi atrasti nors truputį laiko šiuo metu labai pamėgtam užsiemimui – klaidžiojimui "Pinterest". Tai savotiška meditacija vaizdais: fotografija, iliustracija, tapyba, juvelyrika, grafinis dizainas... Čia gali atrasti tai, ko net neįtarei savęs ieškant. Spalvos, raštai, formos sugula kažkur į nematomus stalčiukus, o ieškant reikalingo sprendimo vienaip ar kitaip turbūt primena apie save.
Kaip (ar) per paskutinius 10-15 metų kito tavo estetiniai ir dizaino idealai?
Negaliu būti visai objektyvi, bet atrodo, kad mano estetiniai idealai per pastaruosius 10-15 metų nelabai ir kito. Gal nebedaro tokio įspūdžio atlikimas, labiau žavi gebėjimas mintį perteikti minimaliomis priemonėmis.
Ar vykdai kryptingą naujų klientų paieškos politiką? Ar rūpiniesi savo profesinio įvaizdžio formavimu?
Kiek įmanoma stengiuosi atsisakyti darbų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežaščių nėra priimtini. Tuo tarpu artimus dūšiai atlieku kaip įmanoma geriau, neskaičiuodama laiko ir kitokių sąnaudų.
Kokius keli kriterijus geram dizaino darbui?
Optimalus formos ir idėjos santykis + netikėtumo momentas.
Kaip vertini šiandieninę g/dizaino situaciją Lietuvoje – dizainerio santykius su užsakovu, dizainerių profesionalumo lygį ir pan.?
Dizaineris glaudžiai susijęs tiek su užsakovu, tiek ir su vartotoju. Manau, neįmanoma, kad vienos kurios grandies neprofesionalumas ar neišprusimas neįtakotų viso proceso ir rezultato. Su džiaugsmu stebiu, kad vis daugiau Lietuvos gamintojų suvokia ir pripažįsta dizaino teikiamą pridėtinę vertę, tai liudija ir augantys pardavimai, eksporto mastai. Dizaineriai turi daugiau galimybių tobulintis, mokytis, eksperimentuoti, įgyja patirties. Juk viena sukurti įsivaizduojamą pakuotę, o visai kita – rasti sprendimą, turint konkrečią tarą, sutalpinti tokį ir ne kitokį reikalingos informacijos kiekį, padaryti korekcijas po fokus grupių apklausų. Sunku, bet niekas ir nežadėjo, kad bus lengva ...
Ar turi šriftų-favoritų? :)
Jei kas pridėtų šautuvą prie smilkinio ir lieptų ištrinti iš kompiuterio visus šriftus ir pasilikti vieną vienintelį, rinkčiausi "Akzidenz-Grotesk". Ir tik todėl to, kad atsakymas nuskambėtų kiek kitaip nei "Helvetica".
Ką darytum kitaip savo – dizainerės – kelyje?
Nelabai mėgstu dairytis atgal, galvodama, kas gi galėjo būti kitaip. Tokias mintis žymiai prasmingiau projektuoti į ateitį. Studijų metu teko išbandydi, kaip dabar atrodo, gan juokingų dalykų, kurie kainavo nemažai energijos: taškavimą, purškimą aerografu, prijungtu prie dulkių siurblio, frezavimą vorantinkliais apaugusiomis VDA staklėmis. Bet savo vyrą "atradau" kaip tik betaisantį mano sugedusį aerografą. Taigi niekas negali žinoti, kas būtų buvę, jei būtų buvę kitaip, nei buvo. Įdomios pasirinkimų ir likimo kombinacijos dėka, mes vis tiek atsiduriame kaip tik toje vietoje, kurioje ir nusipelnėme būti.
Kas turėjo didžiausios įtakos g/dizainui per paskutinį dešimtmetį?
Pokyčiai visuomet vyksta, vieni įtakoti naujų technologijų, kiti – medijų, mados tendencijų, tačiau svarbu išlaikyti asmeninį požiūrį į vykstančius procesus: tinkamiausias internetinio puslapio vizualinis sprendimas gali būti labai paprastas: juodas blynas baltame lape ir ta pačia "Helvetica" užrašyta info.
Ačiū, Marija!
Komentarai