Feniksas

Skelbiama, kad šį mėnesį skrydžius pradės jau trečioji (ketvirtoji?) Lietuvos nacionalinė oro linijų kompanija "Air Lituanica", kurios įsteigimo iniciatore buvo Vilniaus savivaldybė (tiksliau Artūras Zuokas). 

Kompanijos identitetą kūrė (suprantama :) "Lukrecija BBDO". Plačiau apie jį. 

Spalvos.
Pasirinktas senosios Lietuvos vėliavos derinys balta–raudona yra išmintingesnis, nei disonuočios trispalvės spalvos, tačiau oro transporto rinkoje analogiškų baltos-raudonos derinių yra daugybė ir mažam naujokui su dviem braziliškais lėktuvais išsiskirti bus praktiškai neįmanoma.

Simboliai.
Karingąjį vytį keičia Jogailos dvigubas kryžius. Logiška. Tačiau painiavos su juo kompanija, matyt, neišvengs. Dvigubas kryžius yra ir Vengrijos, ir Slovakijos herbuose. Dvigubas kryžius skyde – tai Jogailos asmeninis ženklas. Tokiu ženklu šis simbolis tapo po to, kai Jogaila buvo pakrikštytas Vladislovo vardu ir nuo 1386 m. tapo Lenkijos karaliumi. Dvigubo kryžiaus simbolis buvo perimtas iš Vengrijos per Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I (1342–1382) dukterį, Lenkijos karalienę Jadvygą.

Iš kairės: Slovakijos herbas, slovakiškas euras, Slovakijos prezidento vėliava.

Vengrijoje dvigubas kryžius, perimtas iš Bizantijos, pradėtas naudoti nuo XII a. pabaigos. Karalius Bela III (apie 1148–1196) dvigubą kryžių paskelbė šv. Vladislovo (Vengrijos karaliaus Vladislovo I) simboliu. Tad Jogaila, gaudamas Vladislovo vardą, kartu perėmė ir dvigubo kryžiaus simbolį.

Vengrijos herbas

Vakarų Europos heraldikoje dvigubas kryžius taip pat simbolizuoja ir krikštą. Pirmą kartą dvigubas kryžius buvo pavaizduotas 1386 m. Jogailos viduriniajame antspaude. Tūlam piliečiui (turistui), kada nors besilankiusiam minėtose šalyse arba bent kiek susipažinusiam su R.Europos istorija, labai tikėtina, kad šie simboliai painiosis. Įdomu, kodėl nepasinaudota Gediminaičių stulpais? Spėju, kad siekta pademonstruoti krikščioniškas valstybės tradicijas. Juk Lietuva – tolimiausias R.Europoje krikščionybės forpostas.

Ant lėktuvo uodegos – Vytauto majestotinis antspaudas (1407 m.). Klausimas - kokiu tikslu miksuojami du skirtingi simboliai? 

Vieno vienintelio simbolio naudojimas, derinant jį su jo fragmentavimu, mano manymu būtų stipresnis ėjimas. Juolab, kad tai teigia ir ženklodaros teorija. Be to, anstpaudas turi tą pačią bėdą, kaip vytis – jame per daug detalių, kurios silpnina bendrą ženklo suvokimą, o mažame mastelyje (pvz., iš toli) apskritai detalių gausa kiša pagalius į ratus, nes ženklas tampa nebeįskaitomas (atsižvelkime dar į tai, kad jis pilkos spalvos, t.y. mažai kontrastingas). Jei jau primygtinai reikėjo Vytauto antspaudo, buvo galima pagalvoti apie stiprų jo stilizavimą ir kontrastingą spalvą. (Be to – šis antspaudas labai jau panašus į Kauno Vytauto didžiojo universiteto logotipą). 

Embraer 170 (Brazilija)

Techninis išpildymas.
Retai būnu patenkintas šrifto parinkimu Lietuvos ženklodaroje. Ne išimtis ir šis atvejis. Šriftui, mano nuomone, trūksta išraiškingumo (ir vietomis geresnio kerningo). Įdomus sprendimas yra kryžiaus stilizacija į propelerio formą, tačiau man nepriimtina simbolio "italizacija" (palenkimas), atkartojant kursyvinę šrifto formą. Ypač keistai žiūrisi deformuotas skydas. Mažame mastelyje ženklas nėra pakankamai aiškiai matomas, suvokiamas ir įskaitomas. Logo komponavimas ant fiuzelažo tėra tik patenkinamas.

Ženklo dydis (aukštis) –16 pikselių 

Primenu, kad šio projekto dalininkai yra "Adlex", "Marijampolės arvi", "Balsas.lt", "Baltic Optical Disc",  "Garsų pasaulis", "Lietuvos rytas", "MG Baltic Investment", "Modus", "Panevėžio keliai", SBA, "Vičiūnai Group", "Vilniaus vystymo kompanija", LR  Susisiekimo ministerija, LR Užsienio reikalų ministerija, "Tarptautinis Vilniaus aerouostas", Antanas Guoga ir Brian Joffe.

Belieka šiai ambicingai idėjai palinkėti netapti flyLAL II.

P.S. (07-05) Radau "airLituanica" dizaino ir vardodaros strategijos motyvaciją: