Lietuva - viskas įmanoma arba naujasis Vilniaus logotipas

Ne, jo nepeiksiu. Ne, ir negirsiu. Pabandysiu be emocijų, nes savo nuomones emocionaliai jau išsakė, pvz. A.Užkalnis, A.Selemonaitė ("Invest Lithuania"). O mane labiau domina virtuvė, nei restoranas, kaip ir iš ko patiekalai ruošiami, nei kur ir kaip jie pateikiami. 

Vilniaus savivaldybę ir "Lukrecija BBDO" sieja tvirti ryšiai. Vilniaus turizmo informacijos centro, "Air Lituanica", visus Vilniaus (ir Lietuvos) grafinius stilius MIPIM mugėse ir daugelį kitų savivaldybės komunikacijos projektų sukūrė "Lukrecija BBDO". Naujausias šio tandemo projektas – Vilniaus prekės ženklo projektas.

Projekto finansavimo šaltiniais – Europos struktūriniai fondai (t.y. tas pats kelias, kaip ir finansuojant "Lietuvos prekės ženklo" konkursą, kurį 2008 m. laimėjo "Protingi sprendimai"). Projektui skirta >300 000 Lt (iš jų >50 000 Lt sumoka Vilniaus savivaldybė), tačiau priešingai nei daugumą žmonių, mane ši suma nestebina. Visi diskutuoja tik apie logą, t.y. ledkalnio viršūnę, pamiršdami, kad "Lukrecija BBDO" 9 mėn. kūrė keturių etapų įgyvendinimo studiją (vien pirmojo etapo apimtis yra 168 psl.), sukūrė 80 psl. prekės ženklo naudojimo vadovą, projekto plėtojimui samdė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, UAB "Ernst & Young", konsultantus Thierry Baujard, Jeremy Hildreth (buvusį Wally Olinso bendradarbį). Užsakovai visada žino, kad visuomenė piktinsis tokiomis sumomis, tačiau informacijos apie visą projekto apimtį vis vien nepateikia. Standartinė tiek tiekėjų, tiek užsakovų klaida. O visuomenė tradiciškai įsivaizduoja, kad dizaino ir strategijos kūrimas yra viens-du. Primenu, kad pvz. greta Gariūnų esančios keturios cilindrinės mazuto saugyklos, kurių statyba taip ir nepasibaigė ir kurios jau niekam nebereikalingos, Lietuvai kainavo >100 mln. Lt. Ir niekam dėl to širdies neskauda.

Vertybės

Artūras Zuokas, nors ir būdamas liberalių pažiūrų, šiuo projektu patvirtino mano teoriją apie lietuviškas vertybes, kurias įvardijau kaip "konservatyvų romantizmą". Ženklas yra tradicinės struktūros (grafinis simbolis + tipografika), tai rodo, kad mūsų šalyje dominuoja koservatyvios ir tradicinės vertybės, nestandartiniai ir drąsūs sprendimai mums svetimi. Logotipas romantiškas – jame matome Gedimino pilį, mūsų didžiavalstybinės praeities reminiscenciją. Iš prekės ženklo vadovo įžangos: "Pilies simboliai naudojami daugelyje Europos miestų ženklinime ir heraldikoje", tai reiškia, kad mes nesame išskirtiniai, esame tokie kaip ir daugelis. Suprantama, kvaila būtų pristatinėti Vilnių kaip modernų inovacijų miestą – ar patys tuo patikėtume? Juk vietovių ženklodara veikia dviem kryptim – į vidų (motyvuoja vietos gyventojus) ir į išorę (skirta pasauliui). Beje, mero prezentacijoje visa projekto koncepcija įvardinta originaliau – "Vilnius LOGIK".

Dizainas

Nors projekto biudžetas leido užsakyti originalią ir autentišką tipografiką pas geriausius pasaulio šrifto kūrėjus (po šimts pypkių, juk viso labo tik 7 raidės!), logotipe panaudotas nemokamai platinamas bulgarų dizainerio Svetoslavo Simovo sukurtas šriftas "Intro" ("N" raidės viršuje buvo pridėtas nedidelis užkirtimas-serifas). Tikėtina, kad "Lukrecija BBDO" komunikacijos tikslams pirko visą šio fonto šeimą (47 JAV dol./vnt.), tačiau kaip ten bebūtų, "Intro" "Regular" ir "Condensed" versijos yra laisvai platinamos ir nemokamos.

Gedimino bokšto kontūro kirtimą ir viršutinės jo dalies pavertimą karališka karūna vertinčiau kaip valiūkišką istorijos interpretavimo bravūrą, mat turėjome tik vieną vienintelį karalių, o didžiųjų kunigaikščių kepurės forma visai nepanaši į karališką vainiką. Matyt toks sprendimas patiko dizaineriui, o jį pateisinančio "istorinio" argumento sukūrimas ("karalių miestas") tapo grynai techniniu reikalu. 

Kitos pastabos dizainui – favikono mastelyje (~16 px) praktiškai nesimato dantytų bokšto kuorų; dalyje variantų ant logotipo bokšto atsiranda naujas elemeentas – juoda dėmė, turinti, matyt, reikšti istorinę Lietuvos raudonąją vėliavą; A4 blankas sukurtas nesilaikant LR įstatymu patvirtintų LR Archyvų departamento raštvedybos taisyklių, jame kažkodėl tris kartus dubliuota visiškai vienoda informacija. 

Deja, ypatingai svarbiam komunikacijos įrankiui – PPT prezentacijai – sukurtos vos dvi skaidrės (titulinė ir viena vidinė), nėra vaizdų, grafikų, piktogramų bibliotekos ir jų naudojimo bei kombinavimo gairių. Tai neišvengiamai skatins improvizaciją, o iš patirties žinome, kad funkcionieriška improvizacija nieko gero neduoda…

Siūlomi lauko plakatai su logu centre ir fotografijom fone, mano supratimu, per grubūs – juose logas ir tekstai agresyviai užgožia fotografijas. Tačiau štai verbų pagrindu sukurti dekoratyviniai dizaino elementai visai smagūs.

Prekės ženklo vadovo tekste yra ir gramatinių ir istorijos traktavimo klaidų. Štai ką radau įžangoje – "į" be nosinės, o internete niekur neaptikau informacijos, kad Gedimino pilyje būtų buvusi karalių rezidencija. Vėlgi, projekto biudžetas juk leido samdyti ir lituanistą, ir istoriką. 

Konkurso eiga

Lietuvos komunikacijos kūrėjų aplinkoje gerai žinomas ilgametis Vilniaus savivaldybės ir "Lukrecija BBDO" įdirbis, todėl nenuostabu, kad šiame viešajame pirkime nedalyvavo nei viena Lietuvos reklamos agentūra. Laimę pabandė du naujokai – LT-EE trio: RsV agentūra "Civitta" su partnerėm "PIAR" ir  "Corpore" (Estija) beigi suomių duetas "FCG Design and Engineering" / "Place Marketing". Abi agentūros iš konkurso buvo pašalintos: lietuviai-estai – kad neatitiko kažkokios techninės sąlygos, o suomiai – kad nepateikė neteistumo pažymos :D Tad finale liko viena senbuvė, kuri ir laimėjo. Netikėtumas? :)

Suprantama, tokia konkurso (-ų) klotis kelia daug klaustukų, bet, kaip teigia AZ šūkis "Lietuva – viskas įmanoma!".