Svečiuose pas pasaką arba kaip „Sodra“ dizainerius apmulkino

Tai liūdna ir graudi istorija, kurią atkapsčiau visai atsitiktinai. Viena iš tų istorijų, kurios skatina emigraciją, didina nihilizmą ir dėl kurių kūrybinių industrijų ir valstybės santykiai merdi.

Taigi, vieną niūrią 2015 m. lapkričio 13 d. dieną (danguje slinko žemi debesys, pro kuriuos tik kai kur trumpam švystelėdavo saulė) trys „Sodros“ Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojos paskelbė viešojo pirkimo dokumentą, pavadintą „PRIIMAMŲJŲ PATALPŲ, DARBO VIETŲ IR KLIENTŲ INFORMAVIMO MEDŽIAGOS STILIAUS KŪRIMO PASLAUGŲ PIRKIMAS“. Ir suteikė jam pirkimo kodą  – Architektūrinio projektavimo paslaugos 71220000-6.

Senasis "Sodros" logotipas. Autorius nežinomas.

Tačiau 8500 žodžių dokumente – pirmas siurprizas! – perkamas „Valstybinio socialinio draudimo fondo firminio Stiliaus Vadovas“. Klausimas – ar jums ateitų į galvą architektūrinio projektavimo konkurse ieškoti grafinio dizaino užsakymo? Juk turėdami grafinio dizainerio kompetencijas, cvpp.lt prenumeruotumėte tik grafinio dizaino pirkimus (kurių, beje, beveik nebūna), tiesa? Grafinio dizaino paslaugų kodas 79822500.

Pirkimo dokumentas

Skelbimas buvo peržiūrėtas >370 kartų. Reikalavimai konkurso dalyviams, kaip visada, drakoniški:

• Pirkimas į pirkimo objekto dalis neskirstomas

• Dalyvis neturi būti teistas (kas sakė, kad teistumas yra ne iki gyvos galvos?)

• Vidut. metinės pajamos iš interjero ir grafinio dizaino (taip, šis žodis minimas!) darbų t.b. ≥18 000 €

• Įvykdytas bent vienas interjero projektas už ≥7500 €

• Įvykdytas bent vienas grafinio dizaino projektas už ≥7500 €

• Pirkimo sutarties įvykdymas privalo būti garantuotas banko garantija / laidavimu

Žodžiu, tradicinis ES primestas (o gal ir lietuvių sugalvotas) kūrybinių paslaugų pirkimo biurokratinis absurdas.

Konkurse dalyvavo – antras siurprizas! – vienas (VIENAS) dalyvis – UAB „Design express“. Studija, – trečias siurprizas! – kurianti tik grafinį ir internetinių svetainių dizainą. Kaip ji sugebėjo atkreipti dėmesį į „Architektūrinio projektavimo paslaugų“ pirkimą, man lieka mįsle. UAB „Design Express“ už projektą pasiūlė 22 590,70 € ir laimėjo. Laimėjusi, netikėtai pakeitė pavadinimą į UAB „Solo systems“. Darbas buvo baigtas 2016 m. balandžio 4 d. ir pavadintas jis – ketvirtas siurprizas! – „Grafinio stiliaus vadovu“ (o ne „PRIIMAMŲJŲ PATALPŲ, DARBO VIETŲ IR KLIENTŲ INFORMAVIMO MEDŽIAGOS STILIAUS VADOVU“), kuriame atsirado – penktas siurprizas! – ir naujas (atnaujintas) logotipas, nors pirkimo sąlygose apie logotipo atnaujinimą nebuvo nė žodžio. Studija pasiūlė pasikeisti ir logą – "Sodra" sutiko. O iš 54 stiliaus vadovo psl. tik 10 skirti interjerui. Labai keista, bet tokio kiekvienai studijai svarbaus projekto „Solo systems“ savo svetainėje neviešina.

Atskirai reikėtų pakalbėti, kaip „Solo systems“ vertina dizainerių darbą, bet šią diskusiją paliksiu jums patiems. Tik pastebėsiu, kad mes baisiausiai piktinamės, kuomet tokios kompanijos, kaip „Apple“, „Nike“ ar „The Gap“ išnaudoja trečiųjų šalių žmogiškuosius išteklius, mokėdamos joms skatikus, bet kad tai bujoja ir pas mus, nuleidžiame negirdomis. „Sodrai“, beje, tai irgi neįdomu.

Kadangi paties dizaino analizė nėra šio teksto tikslas, paminėsiu tik tai, kad sprendžiant iš rezultato, nei „Solo systems“, nei „Sodros“ „specialistai“ nežino, kad valstybinių įstaigų:

1. Blanko dizainą reglamentuoja Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, bei Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V-118 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

2. Automobilių žymėjimą reglamentuoja 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 543 „Dėl Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“.

3. Telefonų numerių rašymą reglamentuoja 2005 m. gruodžio 23 d.Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 1V-1162  “Dėl nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijų patvirtinimo”.

Pasakos moralas – norom-nenorom, bet peršasi dvi išvados:

A. Tai buvo konkursas saviems

arba

B. Valstybinių įstaigų tarnautojai tapo nemąstančiais, sugadintom programom valdomais, robotais, išnaikinusiais šalyje smulkųjį kūrybinį verslą ir ne tarnaujančiais valstybės piliečių – t.y. mūsų – labui, bet kenkiančiais. 

Senai metas inicijuoti Seimui peticiją, kad kūrybiniams konkursams būtų taikomos visai kitokios sąlygos, nei vamzdžių pirkimui. Bet LGDA tai, rodos, neaktualu. Kas nežino – Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta 19 išimčių, kada įstatymas netaikomas (pvz. pašto mokos ženklų ir filatelinių gaminių leidybos paslaugoms teikti, gynybos, keleivinio transporto geležinkeliais pirkimams, politinių partijų reklamos kampanijoms ir t.t.). Bet ką gi čia inicijuosi, kai štai valstiečiai ėmė ir anuliavo meno kūrėjų turėtą 19,35% pajamų mokesčių tarifą (o viešbučių turimą 9% PVM tarifą nelietė). Menininkai tyli. Jie kantrūs. Arba emigruoja.

Ir tai nuolat besikartojančios istorijos – štai čia Valstybinės mokesčių inspekcijos atvejis; neseniai Lietuvos paviljono Expo 2017 logo konkursą organizavusi Aplinkos ministerija apskritai atsisakė skelbti nugalėtojui skiriamą honoraro dydį (!), ką jau bekalbėti apie užmirštas 2 ir 3 vietas, kurios apskritai išnyko iš kūrybinių konkursų; Seimo kanceliarija atsisakė Seimo logotipo konkurso kviestinį (!) dalyvį informuoti, kas dalyvavo konkurse ir kas buvo vertinimo komisijoje; A.Zuokui būnant Vilniaus meru, jis anuliavo VEKS 2009 logo konkurso nugalėtoją, o „BBDO Lukrecija“ be kovos laimėjo Vilniaus ir „Air Lituanica“ brendų logo sukūrimo konkursus ir t.t. ir t.t.

Ir kaipgi išlikti optimistu?