MARY MEEKER 2019 M. INTERNETO VYSTYMOSI ATASKAITA – DETALI SANTRAUKA

333 PSL. ATASKAITOS SANTRAUKA VIENU YPU:

• Pirma kartą išmaniųjų telefonų pardavimai krito, el. prekybos augimo tempai lėtėja, nors lubų dar nepasieks ilgai.

• Artimiausiais metais vyks kova dėl lokalių ir regioninių rinkų. Tiesioginiai pristatymai ir finansinės technologijos (“fintech”) yra 2019 m. lyderiai. Pats perspektyviausias ir stabiliausias verslo modelis yra “freemium”.

• Augimo erdvė kuria duomenų rinkimo ir analizės inovacijas. Kuo daugiau kompanijos žino apie pirkėjus, tuo geresnes sąlygas ir patrauklesnes prekes jos jiems siūlo.

• Internautai vis labiau vertina privatumą. Dėl šios priežasties jų duomenys brangsta.

• Socialiniai tinklai kovoja su probleminiu turiniu – nuo melagingų žinių iki ekstremizmo, tačiau kol kas nelabai sėkmingai. Tai viena iš pagrindinių jų veiklos krypčių. 

DETALIAU, AŠTUONIAIS PUNKTAIS:

1. ŽMONIJA INTERNETE
Pagrindinė mintis: ~4 mlrd. žmonių aptarnauja vos keletas IT kompanijų. Iš naujųjų naudotojų “žydrųjų vandenų” (W. Chan Kim, Renée Mauborgne terminas) daugiau nebeatsiranda.

• 2019 m. 3.8 mlrd.žmonių arba 51% žmonijos reguliariai lankosi internete. Didesnioji jų dalis gyvena Azijoje ir Amerikose. Pirmas tris vietas užima Kinija, Indija ir JAV, už jų seka Indonezija, Brazilija ir Japonija.

• Į internetą ateina vis mažiau naujokų, auditorijos augimo tempai lėtėja. Visi esami naudotojai pasidalinti ir aptarnaujami saujelės IT kompanijų.

• 9 iš 30 didžiausių pasaulio kompanijų dirba technologijų srityje. Per 3 metus 30-ies didžiausių kompanijų kapitalizacija padvigubėjo. 25 iš 30 stambiausių technokompanijų įsikūrę JAV (18) ir Kinijoje (7). 

• Technologijų verslas sukoncentruotas kelių milžiniškų kompanijų rankose, brangiausių pasaulio Top 10 kompanijų sąraše yra 7 technologijų kompanijos, o sąraše nuo 11 iki 30 vietos jų tik dvi – “Samsung” ir “Cisco”.

2. E–PREKYBA IR REKLAMA
Pagrindinė mintis: didieji duomenys apverčia e-prekybą ir reklamos rinką.

• E-prekyba auga kasmet po 12%, tuo metu kai tradicinė tik 1,5-2%. Ji jau užima 15% visos prekybos (2018 m. – 14%).

• Reklamos peizažas visiškai pasikeitė. Dar prieš 10 m. skaitmeninė erdvė buvo nevertinama, o šiandien 1/3 biudžetų iškeliauja reklamai išmaniuosiuose telefonuose ir 18% – reklamai staliniuose kompiuteriuose. 

• Reklama vis dažniau rodoma algoritmiškai. Reklamdaviams dažnai naudingiau ieškoti savo auditorijos, o ne platformų (svetainių). Todėl dauguma reklamos biudžetų iškeliauja keliems didiesiems – “Google”, “Facebook” ir keliems smulkesniems – “Amazon”, “Twitter”, “Snapchat”, “Pinterest”. Tai tapo įmanoma vystantis neurotinklams ir DI.

• 2019 m. reklama turi vieną problemą ir vien galimybę. Problema – privatumas, kuris stipriai komplikuoja segmentavimą (targeting). Galimybė – duomenų rinkimas, pasinaudojant keliomis platformomis. Internautai vis daugiau laiko praleidžia naudodami kelis ekranus, taip palikdami daugiau duomenų apie save.

3. KINIJA
Pagrindinė mintis: Kinijos internetas, kurį sudaro 817 mln. internautų, yra daugelio rinkų vystymosi modelis.

• Pagrindinis kinų vartojamas turinys – trumpieji video. Kasdien kinų internautai žiūri 600 mln. valandų tokio tipo klipų.Tai pagrindinė priežastis, kodėl mobiliųjų duomenų srautas 2018 m. išaugo beveik trigubai.

• Vizualųjį turinį lydi žaidimai. Mini žaidimai, įdiegti aplikacijoje “WeChat” transformavo atsiskaitymo už paslaugas sistemą, e-prekybą ir švietimo sistemą. Kiekviena naudinga mini aplikacija pritraukia dešimtis milijonų naudotojų.

• Kinijos paslaugų tiekėjai linksta prie superaplikacijų (“superapps”). Pvz., bendriems pirkiniams skirta aplikacija “Meitun” apjungė 30 paslaugų ir jos naudotojų skaičius 2018 m. išaugo 28% (iki 412 mln.). “Alipay” mokėjimų sistema apjungė 200 000 mini aplikacijų ir turi ~1 mlrd. naudotojų, 70% kurių naudoja 3 ir daugiau finansinių paslaugų teikėjų.

• Superaplikacijų strategija plinta visame pasaulyje

• Srautinis video (“video streaming”) tampa e-prekybos pagrindu. Srautinimas ir įtakotojai (“influencers”) pasirinkimą daro skaidru, interaktyviu ir patraukliu. Tai atradimas skaitmeninei kartai. Tuo tarpu tradicinės parduotuvės skaitmenizuojasi, sujungdamos pirkėjus, prekes ir virtualias platformas.

4. KAIP NAUDOJAMAS INTERNETAS
Pagrindinė mintis: internetas yra universali ryšio priemonė su viskuo, ką sukūrė žmogus ir siūlo verslas. Žmonės praleis vis daugiau laiko internete ir ras visa daugiau jo panaudojimo būdų.

• Internautai skaitmeniniams kanalams skiria vis daugiau savo laiko. 2017 m. šis rodiklis išaugo 5%, o 2018 m. – 7%. Suaugęs amerikietis su skaitmeniniais įrenginiais praleidžia 6,3 val. per dieną, iš kurių 3,6 val. atitenka išmaniesiems telefonams. Pirmą kartą istorijoje į išmanųjį telefoną žiūrima ilgiau nei TV (226 min. vs 216 min.)

• Vizualieji formatai, tame tarpe “istorijos”, demonstruoja neįtikėtiną augimą. Aktyviausiai auga “Instagram” ir “YouTube”. Skaitmeninio video peržiūros JAV sudaro 28% visų peržiūrų (likusi dalis tenka TV).

• Tiklalaidės (“podcast”) išauga iš nišinio formato. Per paskutiniuosius 4 m. jų klausytojų skaičius JAV išaugo iki 70 mln.

• NIP (nešiojami išmanieji prietaisai – “wearables”) pardavimai stabiliai auga. 2014 m. juos nešiojo 25 mln. žmonių, 2018 m. – jau 52 mln.

• Sparčiai auga balsinių asistentų rinka – jau parduota 47 mln. “Amazon Echo” vienetų, šis rodiklis per metus padvigubėjo.

• Labiausia augo pristatymų, transporto, finansinių paslaugų ir e-parduotuvių auditorijos. Vos per 2 m. JAV ji išaugo nuo 25 iki 56 mln. Tarp įspūdingiausių augimų – “Reliance Jio” bei “Revolut”, kuri per 10 mėn. padvigubino savo klientų skaičių.

• Tekstą keičia video/paveikslėliai. Net pradžioje tekstiniu pagrindu sukurtai “Twitter” jau >50% žinučių peržiūrų tenka vaizdams ir video. Meeker įsitikinusi, kad vizualiosios krypties evoliucija sąlygos rimtus dizaino, pramogų ir bendradarbiavimo pokyčius.

• Žmonija žaidžia ir pramogauja. 2018 m. žaidėjų ir pramogautojų skaičius išaugo 6% ir pasiekė 2.4 mlrd.

5. INTERNETO NAUDOJIMAS: PAVOJINGOS IR GEROS NAUJIENOS
Pagrindinė mintis: kol platformos ieško vaistų nuo nemigos ir patyčių internete, valstybės kuria blokavimo, interneto priežiūros ir politinių represijų priemones. Internautai stengiasi nuo to apsisaugoti geriau prižiūrėdami savo asmeninius duomenis ir duomenis šifruodami.

• Pagrindinė problema – perkrova informacija. 28% suaugusiųjų amerikiečių 2018 m. praktiškai nuolat buvo internete. 18-29 m. auditorija jame praleido 39% laiko. 63% suaugusių JAV gyventojų stengiasi save nuo interneto riboti.

• Pagrindinis pozityvus socialinių tinklų bruožas – galimybė išreikšti save. Pagrindinis negatyvus – miego kokybė ir jo trukmė. Didžiausios platformos deda pastangas savo klientams padėti kontroliuoti praleidžiamą su aplikacijomis ir internete laiką. Socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas tebeauga, tačiau jau lėčiau.

• Žmonės sunerimę dėl savo privatumo. Bėgant laikui šis nerimas kiek krenta, priimami nauji įstatymai ir platformoms tenka ieškoti sprendimų, garantuotuojančių asmeninio gyvenimo neliečiamumą. Stipriai auga informacijos šifravimo paklausa. Vos per 3 m. šifruoto srauto informacijos dalis išaugo nuo 53% iki 87%.

• Rimta problema yra toksiškos informacijos kiekis, kuris iš teksto virsta video, sustiprinamas rekomendavimo algoritmais ir skatinamas socialinių tinklų. “Facebook”, “YouTube” įnirtingai stengiasi sumažinti tokio turinio kiekius ir samdo tūkstančius moderatorių (cenzorių).

• Internetas nėra laisvas. 55% jo naudotojų gyvena šalyse, kur dalis turinio yra blokuojama, 47% – kur vyriausybės sugriežtino interneto priežiūrą. Tiek pat % buvo susidūrę su socialinių tinklų blokavimu. 42-iems % vyriausybės dažnai dėl politinių priežasčių atjungia internetą ir mobiliųjų duomenų siuntimą.

• Internetas skyla į šalių subtinklus, kuriuose atsiranda atskiri reguliavimo įstatymai, nežiūrint į tai, kad atviras internetas visiems būtų optimaliausias sprendimas. 

• Tęsis ir stiprės kibernetinės atakos ir kibernetiniai karai, tame tarpe ir valstybių finansuojami.

6. FREEMIUM – ATEITIES VERSLO MODELIS
Pagrindinė mintis: pagerintos vartotojo patirties pardavimas pasiteisino ne tik žaidimuose. “Freemium” į lietuvių kalbą galėtume versti kaip “veltokamas” (veltui + mokamas) arba “dykamas” (dykai + mokamas).

• Galutiniai vartotojai pasiruošę mokėti už gerą produktą po to, kai jie jį išbando. Tai ir yra “freemium” modelio esmė – nemokama bandyminė/bazinė ir mokama pagerinta versija. 2018 m. >40% “Spotify” auditorijos sutiko mokėti už gerai parinktą muziką. Panašūs ir “Amazon Prime” skaičiai.

• Jau >10 m. ”freemium” bandomas trimis kryptimis – žaidimuose, paslaugose korporacijoms ir aplikacijose. Jo galimybės dar neišsemtos. Vienas šio modelio taikymo lyderių yra “Google”, siūlantis savo produktų rinkinį nemokamai ir aktyviai didinantis mokančių klientų skaičių.

• Pagrindinė šio modelio savybė – mokančių naudotojų dalies didinimas, o dar geriau – turėti didelį mokančiųjų skaičių nuo pat pradžių. Priklausomai nuo produkto, mokančių naudotojų skaičius gali sudaryti <1 aidimai="" ar="" ovio="">25% (“Slack”).

• Du pagrindiniai “freemium“ varikliai – tai kaupyklos debesyse, kurios supaprastina internetinių priedų plėtrą ir efektyvūs skaitmeniniai atsiskaitymai.

7. REVOLIUCINIAI DUOMENŲ APIMTIES AUGIMO POKYČIAI
Pagrindinė mintis: žmonija nespėja analizuoti surenkamų duomenų.

• Jei anksčiau programėles (“mobile app”) sudarė kodas ir duomenys, tai dabar duomenys patys savaime tapo naujom aplikacijom. Dirbtinio intelekto metodų taikymas didiesiems duomenims gali pagerinti vartotojo patirtis.

• Tempai, kuriais auga surenkamų, sukuriamų ir kopijuojamų duomenų apimtys, kasmet greitėja. Pirminiai duomenys vis daugiau sukuria išvestinių (antrinių). 2019 m. duomenų kiekis debesyse peraugs vartotojų kaupiamus duomenų kiekius. 2022 m. duomenys debesyse viršys duomenis korporacijų kaupikliuose (serveriuose).

• Jau dabar žmonių gebėjimas adaptuotis prie pokyčių nespėja paskui technologinius pokyčius. Naujų švietimo metodų pagalba tai būtų galima reguliuoti ir pagerinti.

8. E-ŠVIETIMAS
Pagrindinė mintis: žinių paklausa yra aukšta kaip niekad anksčiau ir ji augs ir toliau.

• E-švietimo kaina auga, studentai vis dažniau mokosi iš e-kursų. Užsirašiusių į e-kursus studentų dalis 2012 m. sudarė 74%, 2017 m. ji sumažėjo iki 67% (dėl padidėjusios paslaugų kainos). Daugelis universitetų jau paskelbė savo e-programas ir siūlo e-būdu mokytis įvarių krypčių magistratūrose (įskaitant ir MBA). 

• Visos e-platformos ir e-parduotuvės konstatuoja didelį studentų ir dėstytojų skaičiaus augimą.

• Pasirodė nauji verslo modeliai: mokėjimas už mokslą po įsidarbinimo (“Lambda School”), pagalbos studijose abonementas (“Chegg”), savarankiškų studijų konstruktorius (“Quizlet”). Didelė paklausa formuojasi studijų mokykloje sustiprinimui ir komunikacijai “mokytojas-mokinys-tėvai”. Ypač tai pastebima užsienio kalbų studijose besivystančiose rinkose.

• 59% Z kartos internautų “YouTube” vadina geresniu studijų įrankiu. Šioje svetainėje kasdien žiūrima 4,5 mlrd. val. video instrukcijų.

• E-švietime vis dar stipriai matomas pokrypis į technologijų pusę. 80% pelno “Coursera” gauna iš technologijoms, duomenų analizei ir verslui skirtų kursų. Populiariasi yra dirbtinio intelekto kūrimo, kaip mokytis, sveikatos ir kriptovaliutų kursai.

Paruošta kartu su The Bell