Turim. Žiūrim ką

Na štai, Lietuvos turizmo ir verslo prekės ženklas pagaliau išrinktas. Blaiviai ir atmetę emocijas paanalizuokime nugalėjusį ženklą bei patį konkursą (juolab, kad šį kartą jame dalyvavau ir pats). Be jokių sarkazmų, ironijų ar taip mielų lietuviams plagijavimo fobijų.

Apie konkursą.
1. Praėjusiam konkursui išsakyta kritika, kad konkursas labai prastai viešinamas ir kūrybai skirta mažai laiko, nepadėjo. Apie konkursą ir preliminarias jo sąlygas buvo paskelbta tik "Valstybės žiniose" ir Centriniame viešųjų pirkimų portale. Per 4 savaites (o kas sužinojo apie konkursą vėliau – ir per 2-3) reikėjo sukurti idėją, jos vizualizaciją, šūkį, projekto aprašą, ženklo prezentacijos visuomenei scenarijų ir sąmatą, surinkti juridinius dokumentus. Jokia save gerbianti stambaus kalibro ženklodaros (brandingo) ar reklamos agentūra tokiomis sąlygomis konkurse nesutiktų dalyvauti (surizikavo tik viena iš KOMAA TOP 10 reklamos agentūrų, nedalyvavo nei viena šioje srityje dirbanti užsienio kompanija). Ypač žinant, kad nebus skiriama nei 2-a, nei 3-a prizinė vieta. Mažoms studijoms tai reiškė laikinai įšaldyti kitus projektus ir mestis į avantiūrą. O lietuvių biurokratams tebeatrodo, kad logotipą ir šūkį (net ir tokį svarbų šaliai) galima sukuri per pora vakarų.

2. Lygtis "tinkamas verslui ir turizmui", mano nuomone yra neišsprendžiama. Šalys, kurios ėjo šiuo keliu (Lenkija, Čekija), susikūrė po 2 atskirus ženklus.

3. Rezultatai parodė, kad koncepcijai "Drąsi šalis" sunkiai randama vizualinė išraiška (bent jau per 4 savaites). Kaip apjungti drąsą su svetingumu, draugiškumu? Uždavinys, kurį sėkmingiausiai išsprendė tik "LT'SGO" (tačiau šio ženklo atžvilgiu turiu daug pastabų, prie kurių dabar neapsistosiu). Kiek naujajame ženkle turėtų būti "drąsos"? 100% reikštų tą pačią, kaip ir Vytis, idėją, nes geriausias Lietuvos drąsos simbolis manding yra Vytis, tačiau sutiksite, kad jis nėra draugiškas, šiltas ir kviečiantis turistą apsilankyti. Ar vien "drąsos" pakaktų išspręsti šią dizaino lygtį? Manau, kad reikėtų ir kitų "ingredientų".

4. Po pernai žlugusio konkurso buvo sakyta, kad Europos struktūrinių fondų pinigai, kuriais finansuojamas konkursas, bus prarasti. Melavo. Beje, labai keista, kad Lietuvos biudžete tokiam projektui pinigų neatsirado...

5. Konkursantai prastai atliko namų darbus - kaip dizaino profesionalui galima nežinoti, kad Lenkijos vyriausybė jau naudoja logotipą su aitvaru, kaip galima kurti, neatlikus šalių-konkurenčių ženklodarinio audito ir analizės? Suprantu, laikas spaudė, bet...

6. Nerimtai atrodė konkurso sąlyga organizatorių nurodytose svetainėse patikrinti ženklo autentiškumą. Kaip per skirtą tokį trumpą laiką suspėti tai padaryti? Nenuostabu, kad dauguma konkursantų žaidė "va bank" ir į šią sąlygą pažiūrėjo formaliai.

7. Pliusas - šįkart reikėjo mažiau dokumentų ir tokios kvailos sąlygos, kaip antai 100 000 LT banko garantija ar ne mažesnis kaip 7 žmonių projekto kolektyvas (su būtinu viešųjų ryšių specialistu) buvo išbrauktos.

Apie ženklą.
1. Forma nugalėjo emociją. Mano giliu įsitikinimu, deskriptyvinis ženklas tarptautinėje rinkoje turi mažai šansų būti pastebėtas, įsimintas ir sugebėti motyvuoti. Net jei tartume, kad prekė (Lietuva) yra kokybiška, norint išsiskirti, jai reikia stipraus emocinio krūvio. Kas atpažįns Lietuvos kontūrus ir ar būtina juos prisiminti? Ką jie sako? Ar tai didelė šalis ar maža? Kur ji yra? Kokios šalies vertybės? Kurlink ji juda? Kas manęs (turisto, verslininko) čia laukia? Ženklas taip pat skirtas motyvuoti ir Lietuvos žmones, bet mes ir taip puikiai žinome kokia Lietuvos forma ir nuo to joks pasididžiavimas krūtinės neužlieja (ypač įvertinus tai, kad kažkada šalis buvo nuo jūros iki jūros). Ar tikrai Lietuvos geografinė forma yra didžiausias ir konkurentabiliausias mūsų privalumas ir motyvacija? Ar "drąsa" šiame ženkle nėra perteikiama perdėm literatūriškai (suskaidžius tipografiją ir šalies formą bei parinkus nestandartines splavas)? Ko gero, galime konstatuoti, kad įžengiame į kampuotų ir abstrakčių formų dizaino madą, kurios vėliavnešys - Londono Olimpinių žaidynių (Wolff Olins dizainas) ženklas. Visgi manau, kad tik emocija yra šiuolaikinės ženklodaros variklis.

2. Tiek ženklas-nugalėtojas, tiek ir II-ą vietą užėmęs logotipas yra vienkalbis - angliškas. O kaipgi Lietuvos identitetas? Sąlygose buvo nurodyta, kad ženklas bus skirtas ir naudojimui šalies viduje, be to, kaip mes jį pateiksime kitose šalyse? Ar mes pasauliui galim būti įdomūs savo savitumu ar parodę, kad ir per Lietuvą, kitąmet minėsiančią 1000-tį, jau pervažiavo viską unifikuojantis anglo-saksiškos kultūros buldozeris? Dar prieš 20 metų mes didžiavomės savo kalba, o dabar nuolankiai pataikaujame globalizacijai ir vyksta intensyvus "anglėjimo" procesas. Vargu ar tai patiks italui, prancūzui, ispanui ar vokiečiui. Lietuva - keista šalis, užsienio turistams informacinės iškabos "⌘ Vaizdingas maršrutas" čia rašomos lietuviškai, o lietuviams šalis bus įvardijama kaip "Lithuania" (2008.08.22 pastaba - ženklas po konkurso (!) visgi buvo lituanizuotas).

3. Tipografija. Ar populiariausio pasaulyje (ir todėl pakankamai subanalėjusio), šveicaro Maxo Miedingerio sukurto šrifto "Helvetica" (Black), kuriam pernai sukako 50 metų, naudojimas suteiks mums unikalumo ir išskirtinumo (kuris, beje, figūruoja ir "Lietuvos televizijos" logotipe) ? Ar mes (mūsų identitetas) iš tikrųjų tokie stambūs, juodi ir kvadratiniai, be šarmo ir elegancijos? Kodėl nepasiūlyta sukurti visai naują, unikalų ir charakteringą šriftą? Juk biudžeto dydis tą leidžia?

4. Tipografinė kompozicija. Sunkiai suvokiu priežastį, kodėl būtent taip komponuojamas šalies vardas. Lietuvos grafiniame dizaine ryškėja naujas stilius - raidžių barstymas. Tą matome ir pernai sukurtame "Vilnius - Europos kultūros sostinė" (dizaino studija "e-sense") ženkle. Pirma, tokia kompozicija apsunkina ir taip nelengvai anglų kalboje ištariamo Lietuvos vardo skaitymą. Antra, kitatautį verčia spręsti rebusą "Kokia skaitymo seka?" (nepamirškime, jog ženklas dažnai prieš akis teišbūna 2-3 sek.). Jei visgi atsiras Lietuvos vardas (-i) kitom kalbom - ar jis išlaikys tokią pat kompoziciją (juk ženklodaroje tik pedantiškas nuoseklumas yra sėkmės garantija)? Kliūna ir išskirtos balsės "ua" – pakankamai žinoma Ukrainos santrumpa pagal tarptautinę ISO 3166-1 Alpha-2 sistemą.

5. Forma. Neradau atsakymo, kodėl būtent taip fragmentuota Lietuvos forma. Piršosi mintis, kad būtų prasminga išskirti etnokultūrinius Lietuvos regionus (Žemaitiją-Aukštaitiją-Suvalkiją-Dzūkiją-Mažają Lietuvą). Tačiau panašu, kad suskaidymas yra grynai dekoratyvus.

6. Puiku, kad buvo atsisakyta nacionalinių depresinių Lietuvos spalvų. Bet. Gan dirbtinės, "cheminės" spalvos žiūrovui teigia apie natūralumo trukumą šalyje, o lietuviams jos kol kas nelabai "limpa" (sprendžiant iš pasisakymų internete). Gal tai žinutė verslininkui, kad Lietuva - pramonės šalis?

Reziume. Dizainas - analizės-sintezės profesija. Dizaineris - lyg vėliavnėšys. Jis neturi pataikauti masiniam skoniu, bet žengti žingsnį-du priekyje. Jis turi žinoti ir numatyti tendencijas, būti įžvalgiu analitiku ir drąsiu sintetintoju. Ar šis ženklas pateisins mūsų lūkesčius? Artimiausias laikas tai parodys. O gal mūsų lūkesčiai per dideli ir Lietuva nėra aukščiausios kokybės prekė, į kurią mums reikėtų rimtai žiūrėti ir investuoti? Ir visgi sveikiname "Smart solutions" (a.k.a. "Protingi sprendimai") su pergale!