Lietuviškos rinkodaros ypatumai
Dizaino neanalizuosiu, nes šiame atvejyje įdomesni rinkodaros, nei dizaino reikalai. O būtent - man visada buvo didelė mįslė, kodėl produktų B pusėje tekstai verčiami ir latvių-estų-rusų kalbas? Niekada nepatikėsiu, kad šie produktai eksportuojami, o jei ir taip - joks estas-latvis-rusas nepirks produkto su vien lietuvišku tekstu A pusėje. Garantuoju. Kita mįslė - kodėl bendrinis produkto pavadinimas ("Grietinė") yra pagrindinis ir didžiausias? Ir tai daugelio lietuviškų produktų liga. Rodos logiška būtų "stumti" brendą, bet ne, pirkėjo dėmesys kažkodėl koncentruojamas į "Grietinė" (?). Rodos stipriai baiminamasi, kad tik pirkėjas nesuklįstu ir nenusipirktų, pvz. pieno :) Ir kokį vaidmenį tuomet turi vaidinti nelabai ryškus pavadinimas "Senolių"? Lyg šios UAB rinkodarininkų vizitinėse milžinišku šriftu būtų parašyta "Rinkodaros vadybininkas" ir smulkučiu "Jonas Jonaitis". Nelogiška ir pati brendo struktūra: UAB "Lukšių pieninė" > "Pienuva" > "Senolių". Kam ta tarpinė linija "Pienuva", kuri nieko niekam nesako, o tik įveda painiavos? Gėdinamasi pavadinimo "Lukšių pieninė"? Pliusai - tai ne TOP3 pieno kartelio narys, o ir spalvų gama gana kultūringa. Pasistengę, galėtų užsiauginti lojalų pirkėją. Bet neužteks valios. Garantuoju. Nes čia - Lietuva.
Komentarai
Sriftas labai grazus, bet dizainas perkrautas. Galetu permatoma indeli daryti ir tik uzrasa palikti.
Aš pirkdamas Grietinę, renkuosi tiesiog GRIETINĘ. na dar svarbu, kad būtų 15% :)
Beje Cido sulčių A pusėj irgi tik LV+EN kalbos. Ir nieko. Ir perka lietuviai su vėjeliu ir tie kurie net žodžio juice nesupranta;).
O kalbant ne apie konkrečiai šią pakuotę. Man miela matyt A pusėje užrašus GRIETINĖ, 400 g, 15%. Taškas. Jokių senolių, jokių šūkių ir jokių šiūkšlių.
net jei dizaino poziuriu "grietine, 400 g. 15%" butu (gal) grazu, gamintojo brendui tai jokios naudos neduotu. sutikite, koks gali buti prisirisimas prie bendrinio produkto? juk kalbame apie uzdirbamus pelna ir isskirtinuma is minios. o kad lentynose per didelis chaosas, kad jose knibzdete knibzda rinkodariniu gudravimu, lietuviu gamintoju rinkodarine strategija trumpalaike - cia kita tema.
Sakykim grietinei būtinai reikia pavadinimo.
Bet ji visai neturi būti riebus užrašas...Be teksto yra krūva dalykų iš kurių gali pažinti brendą.
T.y. "Senolių" pakuotės atveju nemanau, kad fundamentaliai blogas rinkodaros (ne dizaino) sprendimas palikt tą užrašą mažesnį už "GRIETINĖ". Gali kept tokioj pačioj pakuotėj ir grietinėlę (su riebiu užrašu GRIETINĖLĖ), taip pat pieną+kefyrą. Brendo atpažinimui pilnai užtenka šriftų/spalvų/formų/ornamentų. Iš šių apipvidalinimo detalių iš tolo gali brendą pažint, o iš užrašo - žinot kas pakuotėje. Nesvarbu ar ji ant parduotuvės lentynos ar šaldytuve kartu su grietinėle identiškoj pakuotėj.
http://lovelypackage.com/cider-canned-cider/
Ir apie jos naudą gamintojui yra daugiau info: "After launch, Cider immediately took second and forth place on the Swedish cider sales list, and has been top five ever since."
http://zudykreklama.lt/wp-content/uploads/2009/07/genio_skarda_su_lasais-214x300.jpg
sako kūrė Martynas Kazimierėnas, Modestas Vaišnoras & Co.
bet va dizaino prasme toks keistas rezultatas. nu Genys...kala
įdomu būtų sužinoti ar pateisino lūkesčius pardavimai. nes jokio sąmyšio lyg ir neįvyko. aišku aš sidrų miksų skarbonkių nepripažįstų ir gal jis savo vartotojų tarpe populiarus...
Čia tai, atleiskit, nesąmonė. Į parduotuvę einu pirkt grietinės, o ne kažko iš pieno žvaigždių asortimento. Be to daug svarbiau, kad tai GRIETINĖ pienuvos, o ne PIENUVOS grietinė, kurios etiketė nesiskirs nuo PIENUVOS riebalų mišinio.