Įtaigumas
Tęsiant plakato, kaip efektyvaus įtaigos instrumento, temą. Du I-ojo pasaulinio karo plakatų pavyzdžiai. Kairėje - dail. Fred Spear plakatas, sukurtas "Boston Committee of Public Safety" užakymu 1916 m. Plakato tema tapo 1915 m. gegužės 7 d. vokiečių povandeninio laivo nuskandinto britų transatlantinio laivo"Luzitanija", kuriuo plaukė daugybė civilių, katastrofa (tuomet žuvo 1198 iš 1959 laivo keleivių ir komandos). Tekstas – "Enlist" ("Užsirašyk" (savanoriu). Dešinėje – dail. James Montgomery Flagg plakatas (1916 m.). Abiejų tikslas – pritraukti į kariuomenę kuo daugiau savanorių. Kairėje – emocija, dešinėje – patriotizmas. Kaip manote, kuris žiūrovą labiau jaudino ir kurio poveikis buvo didesnis?
Komentarai
Kare dalyvauja daugiausiai vyrai, kuriuos užveda agresyvus macho stilius ("move! move! acknowledged!"), todėl dėdulės Semo "tiesiai prie reikalo" raiškos priemonės šiuo atveju išties įtaigesnės, siekiant pritraukti savanorių būrius. Apeliuojant į garbę, vyriškumą, "įkrėskime jiems į kailį" ir panašias vertybes. Ne šiaip sau JAV kariams duodama žaisti karinius kompiuterinius žaidimus, kad pakeltų jų kovinę dvasią, prieš siunčiant į misijas Irake bei Afganistane.
Kitas dalykas - kultūrinis kontekstas. Mums, lietuviams, kairiajame plakate nupaišyta dama nieko nesako, tačiau amerikiečiams ji ne šiaip dama ar motina, o Columbia - personifikuotas Amerikos simbolis, tautinio pasididžiavimo įsikūnijimas. Todėl jei mums, europiečiams, nei šilta, nei šilta dėl minėtosios damos skendimo, tai dar nereiškia, kad amerikiečiams ji nesukėlė patriotinių emocijų pliūpsnio, bent jau pasąmonėje.
Lietuvių akimis čia būtų kažkas panašaus, jei rodytų trypiamus, trupinamus ir kitaip niokojamus Gediminaičių stulpus :)
O va grįžtant prie ankstesnių plakatų. Iš tiesų nei vienas jų nepaskatins manęs mokytis teikti pirmosios pagalbos ar apsilankyti Koršunovo spektaklyje.
Tačiau pirmosios pagalbos plakatas atmintyje išlieka gerokai ilgiau, nes:
a) pasitelkia vaizdinį - šiuo atveju pieštą - o ne vien kubistinę raidžių grafiką, dėl kurios man, tiesą pasakius, nei šilta, nei šilta, nors ir mėgstu lankytis teatre. Vienas paveikslas vertas tūkstančio žodžių, kaip byloja lietuvių liaudies išmintis.
b) pirmosios pagalbos plakate pasitelktas pakankamai įdomus kontrastas, kuomet tarytum per naivų, vos ne dadaistinį įvaizdį (mergaitė gydo medžius), perteikiama analogija - pirmosios pagalbos teikimas šiame rūsčiame ir atšiauriame pasaulyje, kur žmogus žmogui neretai - vilkas.
Žaisminga, lyg ir ne į temą, tačiau mintį prastumia: o gal?
Tad paradoksas, tačiau man pirmosios pagalbos plakatas yra žymiai įtaigesnis ir savo misiją atlieka gerokai geriau nei Koršunovo teatro reklama. Jūs manot aš laužysiu sau akis, mėgindamas iššifruoti, kas ten užrašyta atvirkščiai? Kai aplinkui ir taip netrūksta reklaminio informacinio triukšmo? Forget it! :) Toks atvirkščias plakatas veikiau kelia susierzinimą, o ne sudomina, ypač žvelgiant iš toliau.
Grįžtant prie tikslinės auditorijos temos, pravartu atsiminti, kad pirmosios pagalbos teikimo plakatas, ko gero, labiau orientuotas į moteriškąją pusę, žinant, kad slaugos sfera tradiciškai dominuojama moterų. Jeigu siektume sukurti plakatą, kuris paskatintų konkrečiai vyriškąją giminę teikti pirmąją pagalbą - tuomet taip, reikėtų ieškoti kitų raiškos priemonių.
Ir šiaip: jei ieškotume išties įtaigaus ir paveikaus šių laikų lietuviškos socialinės reklamos pavyzdžio, tai būtų televizinė reklama, kurioje mergaitė išskrenda pro langą, nes nebuvo prisisegusi saugos diržų - teliko jos batukas. Va čia tai reklama! :)
Kiek tenka skaityti atsiliepimų, tikslą pasiekė tiesiai į dešimtuką.
http://www.utyra.lt/visi-proletarai-tfu-liberalai-vienykites/