Fenomenas, vardu "Gintraka"

Ir vėl apie kalbą. Ir apie šriftą. Prieš metus–du jau rašiau apie logika (ir rinkodarine taip pat) sunkiai paaiškinamą fenomeną – klonuotas gintaro ir lino parduotves pagrindinėje Senamiesčio arterijoje. 


Šįkart noriu atkreipt dėmesį į jų iškabas. Mįslė – kas bendra tarp baltiško gintaro bei lino dvasios ir Viktorijos epochos medinių raižinių įkvėpto "Algerian" (ir atspindinčio XIX a. Š. Afrikos meną?) šrifto? Be kita ko, tai, ko gero, po "Comic Sans" antras pagal "populiarumą" tarp dizainerių šriftas. Prieš siūlydami klientui, susipažinkime su šrifto istorija. 


Ir dar. Parduotuvės skirtos turistams. Todėl įdomu kokio velnio visi užrašai TIK lietuviški (čia būtent tas atvejis, kuomet lietuvių kalba turėtų būti antrinė)? Rinkodaros genijai. O gal tuo naivumu ir žavi Lietuvėlė? :)