Kaip sekasi kaimynams: Ukrainos miestų brandingas

lapkričio 20, 2011

Kaip sekasi kaimynams: Ukrainos miestų brandingas

Ukraina nėra mūsų kaimynas tiesiogine to žodžio prasme, tačiau greta Latvijos ir Gruzijos, tai viena iš trijų didžiausią palankumą Lietuvai jaučiančių šalių, be to, mes susieti ir tampriais istoriniais ryšiais.

Ukrainos miestų brandingo procesas labai savotiškas, išskirtinis jo bruožas yra tai, kad iniciatyvas turėti ne heraldinį-herbinį, o šiuolaikinį miesto simbolį ir kompleksišką-sisteminį miesto vizualinį identitetą daug dažniau rodo ne valdžios, o visuomeninės organizacijos ir net pavieniai dizaineriai. Pavyzdžiais gali būti Donecko, Chersono, Ternopolio, Mariupolio, Černigovo, Kijevo logotipų visuomeniniai konkursai ar individualios iniciatyvos. Sunku pasakyti ar jie nusileidžia valdiškiesiems savo kokybe, tačiau jie taip ir lieka vietinių valdžios institucijų nepripažinti, palikti diskusijoms internete.

Įdomus atvejis buvo su Odesos brendiniu logotipu. 2008 m. miesto Tarybos paskelbtą konkursą laimėjo PR kompanijos "Bohush Communications" projektas. Vienok dalis visuomeninės ir vietinių dizainerių (kaip visada būna) jį sukritikavo, tad visuomenininkai paskelbė alternatyvinį konkursą ir išrinko nugalėtoją. Tuomet Taryba 2010 m. dar kartą surengė internetinį balsavimą, įtraukusi ir alternatyvinio konkurso nugalėtoją ir geriausius šio konkurso projektus ir...vėl laimėjo "Bohush Communications" projektas, kuris ir bus oficialiu miesto logotipu! Štai taip.

Keisti Ukrainos miestų heraldinę stilistiką į šiuolaikiškesnę, be abejo, paskatino ir 2012 m. Lenkijoje bei keturiuose Ukrainos miestuose – Kijeve, Charkove, Donecke ir Lvove – vyksiantis Europos futbolo čempionatas (nors štai Lenkijoje specialiai šiai progai buvo sukurti proginiai miestų ženklai, tiesa, labiau panašūs į simbolius, nei logotipus). Čempionatas, ko gero, įtakojo ir kitų Ukrainos miestų brandingo konkursų – tiek visuomeninių, tiek valstybinių – bangą.

Tačiau kai kurie Ukrainoje vykstantys miestų brandingo procesai kartais verčia kraipyti galvą. Pavyzdžiui šiemet Kijevo valžia pasirašė memorandumą su vokiečių valstybinę organizaciją GIZ, kad ši padėtų organzuoti tarptautinį konkursą Kijevo brandui sukurti. Kontrakto suma – 3 Mln. Eurų (tik konkurso organizavimui!).

Ukrainos URM už šalies pristatymo užsienyje strateginio plano ir vizualinės sistemos (logo, šūkio, talismanų ir "brandbooko" sukūrimą vietinei viešųjų ryšių kompanijai "CPC Consulting" sumokėjo 100 000 USD. Ekonomiškai stipriuose Vakaruose, dirbant su didelės reputacijos kompanijomis, tai racionalios sumos, bet tokiai ekonomikai, kaip Ukrainos, suma lyg ir didoka.

Dar vienas specininis bruožas – ukrainiečiai (ir baltarusiai, ir – ką čia slėpti – dažnai ir mes, lietuviai) man regis turi tokį patį kompleksą, kaip ir australai, vadinamąjį "kultūrinį keliaklupščiavimą" (kuomet šalies visuomenei atrodo, kad visi sukurti svetur kultūriniai artefaktai yra geresni), todėl labai jautriai reagavo į rusų dizaino guru Artemijaus Lebedevo nuomonę, kuris, žinia, žodžių į vatą nevynioja ir tiek "CPC Consulting" projektą, tiek Odesos konkurso nugalėtoją išdėjo į šuns dienas. Ir ką gi – ukrainiečiai skelbia pakartotinius konkursus. O gal paprasčiausia būtų – UKraine? :)