Interviu Nr. 1 – Tadas Vidmantas

20–12. Metų pabaigoje sugalvojau Dizainologijos skaitytojus užganėdinti juos iš arčiau supažindindamas su...Lietuvos dizaineriais. Taigi, 20 dizainerių atsako į mano 12 klausimų.

Pradedame nuo puikiai visiems pažįstamo Tado Vidmanto (kaip jis save pristatė per bakalaurinio darbo gynimą – "žmogus su dviem vardais" :) A, tiesa, man teko garbė vadovauti Tado Vidmanto ir Džiugo Valančiausko ("Mother Eleganza") bendram bakalauro projektui "Kirtis". Komisija darbą įvertino 10. Dar ir dabar Youtube populiari šio projekto video dalis "Ar verta tapti studentu Lietuvoje?" –> 782.500 peržiūrų per 4,5 metų).

Primenu, kad Tadas gyvena ir kuria Vilniaus priemiestyje Londone.

1. Kaip atrodo tipinė dizainerio (grafinio, video, – nesvarbu) Tado Vidmanto darbo diena?
Atsikeliu apie 9 val. Pavalgau. O kartais ir pamirštu tą padaryti, nes nesijaučiu alkanas, nieko nedirbau naktį. Ir sėdu prie kompo. Perskaitau, atrašau emeilus, kurių dėl 2 valandų laiko skirtumo jau būnu iš Lietuvos gavęs. Ir tuomet tęsiu darbus - montuoju video arba animuoju. Kadangi dirbu namie, būna kartais ir taip, kad 3 dienas į lauką neišeinu. Ypač, jei šalta ar lyja. Kai geras oras, stengiuos išeiti, galvą pravėdinti. Mažiau tipiška diena būna, kai išeinu į Starbucks'ą, atsisėdu ten ir rašau scenarijų, kaip koks hipsteris. Arba parke, jei šilta. Vienam netolimam Starbucks'e parašiau visą savo naujo filmo "The Bathroom" scenarijų. Čia toks buvo darbinis filmo pavadinimas, galutinis ir tikrasis dabar yra "Juniper Crescent". Žinau, kad klausimas ne apie tai, bet jei galima, pasinaudosiu proga:)

2. Kas tau sunkiausia tavo darbe?
Draugė sako, kad nedirbti ir atostogauti. Deja, ji teisi...

3. Koks tavo idealus klientas?
Drąsus, pasitikintis savim, manim ir suprantantis, kad jei mane samdo, tai dėl to, kad aš tą darbą atliksiu geriau už jį patį. Mėgstu turėti laisvę ir jei pajuntu, kad klientas ją varžo, kyla nesutarimų... Kelis kartus esu nustojęs dirbti, vien dėl to, kad klientas per daug kišosi į mano darbą ir jį gadino. Geriau nedaryti visai, nei padaryti taip, kad po to pačiam nepatiktų.

4. Kas padeda kūryboje ir kas trukdo?
Padeda: mūza, kelionės, nuotykiai, svetimos kūrybos stebėjimas, muzikos klausymas, pasivaikščiojimai po miestą.
Trukdo: durni klientai, nuovargis, metų pabaiga.

5. Kaip tau gimsta idėjos?
Visų pirma turiu jaustis motyvuotas, turiu norėti padaryti vieną ar kitą projektą. Tuomet daug apie jį galvoju, mąstau, dėliojų galvoj į lentynas. Tada kuriam laikui palieku ir laukiu. Po kelių dienų, dažniausiai prieš pat miegą, netikėtai į galvą šauna idėja, kaip tą dalyką padaryti.

6. Kaip (ar) per paskutinius 10 metų kito tavo estetiniai ir dizaino idealai?
Ko gero jie norom nenorom pasidarė labiau suvaržyti taisyklių. Galvoju apie tinklelį, apie derančias spalvas, apie kompoziciją. Anksčiau vertinau viską tiesiog "gražu-negražu", intuityviai, o dabar taip pat, bet dar plius ar darbas profesionalus, ar žmogus žinojo ką darė, ar jam netyčia pavyko. Ai, dar prieš 10 metų buvau visiškas užapvalintų kampų ir šiltų spalvų fanas. Dabar išaugau iš to.

7. Ar vykdai kryptingą naujų klientų paieškos politiką? Ar rūpiniesi savo studijos (arba savo) įvaizdžio formavimu?
Taip nutiko, kad klientų ieškoti pačiam jau daugiau nei 4 metus nebereikia, jie mane susiranda patys. Įvaizdžio formavimo irgi niekad nelaikiau atskiru darbu ar užduotim. Feisbuko laikais, tu esi toks, koks esi savo profilio nuotraukoj... Bet va websaitą verkiant reiktų atsinaujinti, o tam visai nėra laiko.

8. Kokius keli kriterijus geram dizaino darbui?
Darbas turi būti išradingas, gudrus, profesionalus, spinduliuoti iš savęs autoriaus "man patiko jį daryti" nuotaiką.

9. Kaip vertini šiandieninę g/dizaino (arba kūrybinę) situaciją Lietuvoje – dizainerio santykius su užsakovu, dizainerių profesionalumo lygį ir pan.?
Kūrybinę pusę vertinu puikiai. Vien iš mano kursiokų kiek kietų dizainerių užaugo. Apie darbo su užsakovais specifiką, deja, negaliu pasakyti nieko gero. Viską, ką apie tai galvojau, sudėjau savo blogo įraše. Vengiu dirbti su reklamos agentūrom, nes retai su jais reikalai gražiai klostosi... Geriausia (ir visiems patogiausia) būna, kai dirbu tiesiai su klientu, be jokių tarpininkų. Tą pradedu daryti ir Londone.

10. Ar turi šriftų–favoritų? :)
Dokumentus ir sąskaitas rašau "Cambria" šriftu. Video gamyboj (tarkim "Vytauto" viraluose) naudoju "Akzidenz Grotesk". Žinoma, mėgstu "Helvetica". Pokšto vardan nebijau "Comic-Sans" panaudoti. Aišku, pokštą tik kiti dizaineriai supranta.

11. Ką darytum kitaip savo – dizainerio – kelyje?
Nieko. Labai džiaugiuos, kad buvau sugalvojęs stoti į dizainą, kad įstojau ir kad jį pabaigiau. Džiaugiuos, kad nepersigalvojau ir neperstojau į LMTA... Tas kelias nuo lauko baldų dizaino iki grafinio dizaino, iki video ir kino man labai patiko ir buvo teisingas. Taigi tikrai nieko nekeisčiau. Ir dabar jauniems filmeikeriams patariu stoti į dizainą, o filmus mokytis kurti laisvalaikiu. Šitie dalykai tik vienas kitą papildo, tikrai netrukdo.

12. Kas turėjo didžiausios įtakos g/dizainui (arba video dizainui) per paskutinį dešimtmetį?
Be jokios abejonės internetas su savo jutūbu ir feisbuku. Viskas pasidarė greitai vartojama. Visi tapo dabartistai. Yra vis sunkiau sukurti darbą su išliekamaja verte, nes jį kurti reikia ilgiau, o kol jį kuri, dalykai aplinkui greitai keičiasi. Blogiausiu atveju, kažkas ima ir sukuria tą patį ir paleidžia anksčiau už tave. Dėl to kartais gali pasirodyt, kad neverta stengtis. Bet tą parazitinę mintį reikia skubiai užsmaugti ir vis tiek stengtis.

Ačiū, Tadai!

https://www.etsy.com/listing/107576422/london-in-3d-photo-book

Tadas Vidmantas - "Geriausiais mano darbas – mano pirmas pilno metro filmas, kurio dar nepadariau, bet padarysiu".