Interviu Nr. 16 – Jokūbas Jacovskis

Interviu su vienu gerai žinomos dailininkų šeimos atstovu, "Inter Se" kūrybos vadovu (štai jau 16 metų ištikimu šiai studijai),  Jokūbu Jacovskiu. Į Jokūbo "ranką" pirmą kartą atkreipiau dėmesį, kai apie 1994-95 m. skraidydamas "Lietuvos avialinijomis", vartydavau jo "dizainintą" "Lietuvos avialinijų" žurnalą. "Čia tai meistras" – galvodavau, nes tai buvo geriausio dizaino žurnalas Lietuvoje. J.Jacovskio dizaino stilius iki šių dienų išliko toks pats estetiškas ir "švarus", drąsiai eksperimentuojantis su žodžio struktūra. Jo specializacija – plakatai, knygos, leidiniai.

Kaip atrodo tipinė dizainerio Jokūbo Jacovskio darbo diena?
Atžalų paskirstymas tarp darželio/auklės/mokyklos. Apie 11.00 įjungiamas PC. Apie 20.30 – išjungiamas. Blogiausiu atvėju 22.00 – autobackup su priverstiniu  PC shutdownu.

Kas tau sunkiausia tavo darbe?
Pradėti naują projektą.

Koks tavo idealus klientas?
Pasitikintis, žinantis, pas ką atėjo. Nebijantis atskleisti projekto biudžeto. Turintis nuovoką apie gerą grafinį dizainą ir suprantantis profesionalaus dizaino reikšmę.

Kas padeda kūryboje ir kas trukdo?
Padeda "InDesign". Trukdo tūpi užsakovai ir dizainui (bei kitai kultūrinei veiklai) visiškai nepritaikyti viešieji pirkimai.

Kaip tau gimsta idėjos?
Tiesiog pradedi kažką makaluot prie kompo, ir idėja dažniausiai ateina savaime... Bet kaskart baisu, kad gali ir neateiti... Eskizų pieštuku nedarau.

Kaip (ar) per paskutinius 10 metų kito tavo estetiniai ir dizaino idealai?
Ne, nemanau kad iš esmės kito. Gal vis lengviau atsispirti pagundai daryti „mianišką dizainą“, funkcionalumas visadą pirmoje vietoje.

Ar vykdai kryptingą naujų klientų paieškos politiką? Ar rūpiniesi savo studijos (ar savo) įvaizdžio formavimu?
Naujų klientų paieška? Greičiau visgi – ne. Naujas klientas beveik visadą reiškia didelį edukacinį darbą be jokių garantijų, neturiu tam nei polinkio, nei laiko. Mano naujas klientas paprastai ateina pats, ir dažniausiai žino, kodėl. Įvaizdžio formavimu? Žinoma.

Kokius keli kriterijus geram dizaino darbui?
Funkcionalumas/profesionalumas/minimumas išraiškos priemonių.

Kaip vertini šiandieninę g/dizaino situaciją Lietuvoje - dizainerio santykius su užsakovu, dizainerių profesionalumo lygį ir pan.?
Ilga kalba. Dėl dizainerių lygio, tai einant gatve, žiūrint (profesinė liga) į iškabas, plakatus, afišas ar granitines memorialines lentas matai labai daug kuriozų, didžioji dauguma knygų knygynuose vidutiniškos arba prastos, o jau antkapiai kapinėse – pats didžiausias košmaras. Bet pavažiavus kiek toliau už Vilniaus pasimato, kad ne viskas yra taip jau blogai pas mus. Viskas labai sąlygiška. Ir, manau per dešimt metų situacija tikrai pagerėjo. Yra, tikrai yra ir labai gerų darbų. O ir apskritai – ką mes vadiname dizaineriu – ar tai žmogus, turintis savo kompiuteryje nelegalų "Adobe" paketą? Šia prasme fotografams dar prasčiau.
Manyčiau, kad Lietuvoje, ko gero, trūksta profesionalių dizainerių, bet dar labiau trūksta „profesionalių“/samoningų/išmanančių klientų, trūksta gero dizaino poreikio bei supratimo. Antrasis trūkumas manau yra žymiai svaresnis.

Ar turi šriftų-favoritų? :)
Pilnos OTF Pro šeimos su visom "OpenType" savybėm (old figures, small caps). Pvz. "Arno", "Meta", "The Sans", etc. "Myriad" būtų visai OK, bet, deja, jis tapo baisiai nuvalkiotas, kaip pvz. savo laiku "Arial" ar "Times".

Ką darytum kitaip savo – dizainerio – kelyje?
Dviem metais anksčiau pereičiau nuo "PageMaker" prie "InDesign" :P

Kas turėjo didžiausios įtakos g/dizainui per paskutinį dešimtmetį?
Jei apskritai – nežinau, o asmeniškai man – "InDesign" ir "OpenType". 

Ačiū, Jokūbai!

Lietuvos ekspozicijos Bolonijos knygų mugėje katalogų viršeliai. 2011.

Plakatas Kauno Muzikinio teatro miuziklui "Aida". 2011

Plakatas VVMT spektakliui "Helgelando karžygiai". 2012

Plakatas Kauno Muzikinio teatro operetei "Madam Pompadur". 2010