Interviu Nr. 17 – Emilija Užukauskienė

sausio 12, 2013

Interviu Nr. 17 – Emilija Užukauskienė

2004 m. Emilija apsigynė VDA Dizaino magistrės projektą, išbandė save keliose dizaino kompanijose, tačiau greit pajuto, kad konvejerinis darbas nėra jos pašaukimas ir štai jau septinti metai dirba laisvai samdoma dizainere. Emilija yra aktyvi dizaino konkursų dalyvė, 2008 m. ji laimėjo Druskininkų prekės ženklo konkursą, 2011 m. – tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos "Community of Democracies" šalių-narių Ministrų konferencijos "Community of Democracies Vilnius 2011" vizualaus identiteto konkursą. Tarp jos klientų – gerai žinomos Lietuvos kompanijos.

Kaip atrodo tipinė dizainerės Emilijos Užukauskienės darbo diena?
Stengiuosi, kad toji tipinė darbo diena prasidėtų bent 8val. ryto. Kitaip pritrūkstu laiko. Negaliu pasakyti tiksliai kiek valandų tęsiasi mano darbo diena, tai priklauso nuo apkrovimo, tačiau stengiuosi rasti laiko pietums (kartais vėlyviems, kartais ilgiems draugų kompanijoj). Man tai geriausias atokvėpis, įkvėpiantis malonumas, leidžiantis produktyviai užbaigti dienos darbus. O baigiasi darbo diena, tuomet, kai užbaigiu suplanuotus darbus ir reikalus (prisipažinsiu, kartais planus tenka koreguoti).

Kas tau sunkiausia tavo darbe?
Kai joks piktas viršininkas “nestovi tau už nugaros”, kartais sunku pradėti darbą 8 val. ryto. Sunku save motyvuoti neįdomiems darbams, sudėtinga bendrauti su konfliktiškais žmonėmis. Bet, visumoj, didelių sunkumų darbe neturiu, nes dirbu ir stengiuosi todėl, kad pati to labai noriu.

Koks tavo idealus klientas?
Idealus klientas man – tai savo srities profesionalas, aiškiai žinantis ko nori, pagrindžiantis savo reikalavimus ir vizijas. Iš tokių žmonių pasisemiu neįkainojamos patirties bei naujų žinių, AČIŪ jiems!

Pastebėjau, kad galutinis rezultatas gaunasi kur kas geresnis, jei dizaino darbus tenka derinti su marketingo specialistu ar kūrybos vadovu, nei su sekretoriato skyriumi ar viršininko trečiąja asistente.

Kas padeda kūryboje ir kas trukdo?
Turbūt labiausiai kūrybai trukdo buitiniai rūpesčiai, kuomet tenka palikti darbą “einantį kaip per sviestą” ir, pavyzdžiui, vežti vaiką į treniruotę... Kas turi šeimas, vaikus, žino, kad “trukdžių” gali būti begalė, tenka išmokti su jais gyventi, juos įveikti.

O padeda kūryboje viskas, kas suteikia naujų, teigimų emocijų. Tai, kas skatina džiaugtis gyvenimu, taip pat skatina kurti, dirbti, eiti pirmyn. Ugnelė akyse – labai svarbu.

Kaip tau gimsta idėjos?
Geros idėjos “gimsta” iš nuoseklaus, kryptingo darbo. Pirmiausia apmąstant įvairias galimybes, perkratant daugybę variantų, atsiranda šansas “pagimdyti” kažką gero. Retai kada gera idėja atsiranda neįdedant pastangų, bent jau man.

Kaip (ar) per paskutinius 10 metų kito tavo estetiniai ir dizaino idealai?
Idealų aš neturiu (ne tik dizaine). Patinka daug dalykų, žaviuosi kūrybingais, talentingais žmonėmis, stengiuosi eiti pirmyn, išmokti naujų dalykų, todėl požiūris nuolat keičiasi. Įgyji patirties, į dauguma aplinkybių reaguoji kitaip (turiu vilties, kad brandžiau ir protingiau).
Mano estetinis suvokimas per dešimtmetį pasikeitė labai smarkiai. Kai kurie darbai daryti prieš daugelį metų, dabar atrodo juokingai, bet, manau, tai normalu. Reiktų susimąstyti, jei nutiktų priešingai :)

Ar vykdai kryptingą naujų klientų paieškos politiką? Ar rūpiniesi savo studijos (arba savo) įvaizdžio formavimu?
Kryptingu savęs viešinimu neužsiimu. Džiaugiuosi, kad atsirado klientų ratas, kuris manimi tiki ir pasitiki, todėl rekomenduoja mane savo kolegoms. Tokiu būdu, neįdedant daug pastangų klientų paieškai, atsiranda nauji užsakovai.

Esu įsitikinusi, kad norint sulaukti teigiamų rezultatų darbe, reikia mažiau dejuoti ir blaškytis, nereikia vertinti kiekvienos darbo valandos pinigine išraiška, “blaiviai” pasverti savo galimybes ir, tiesiog, dirbti.

Kokius keli kriterijus geram dizaino darbui?
Geras dizaino darbas – tai patenkintas klientas, įgyvendinęs savo vizijas ir laimingas dizaineris, galintis didžiuotis padarytu darbu. Kai nesinori visiškai nieko keisti, “tobulinti” dizaino darbe, aplanko ypatingas jausmas, kad prieš akis – kažkas ypatingo.

Kaip vertini šiandieninė grafinio dizaino situaciją Lietuvoje – dizainerio santykius su užsakovu, dizainerių profesionalumo lygį ir pan.?
Manau, kad situacija gerėja tiek dizainerio santykiuose su užsakovu atžvilgiu, tiek profesionalumo lygyje (nors gal aš per didelė optimistė?...).

Jaunoji karta, studentai sparčiai juda pirmyn, jų galimybės visai kitokios nei buvo manosios prieš 15 metų renkantis profesija ar studijuojant. Tikiu, kad dauguma talentingų jaunų žmonių šių dienų galimybes išnaudos visu 100% ir grafinio dizaino lygį Lietuvoje pakels dar vienu laipteliu aukštyn.

O užsakovų ir dizainerių santykiai, manau, labiausiai priklauso nuo pačių užsakovų ir dizainerių pagarbos bei geranoriškumo vienas kito atžvilgiu.

Ar turi šriftų – favoritų?
Šioje srityje mano favoritai nuolat kinta, turbūt, esu iš tų, kurie vis ieško...

Ką darytum kitaip savo – dizainerės kelyje?
Su laiku ateina suvokimas, kad neišnaudojau visų galimybių, kad truputį paviršutiniškai žvelgiau į kai kuriuos dalykus (labiausiai studijuojant...), todėl dabar tenka stengtis daug daugiau. Matyt, vis vejuosi tuos talentus, kurie būdami 16 metų jau tvirtai žinojo ką veiks gyvenime. Bet, iš esmės, lemtingų klaidų nepadariau, dėl ko ir džiaugiuosi.

Kas turėjo didžiausios įtakos grafiniam dizainui per paskutinį dešimtmetį?
Manau, kad didžiausią įtaką vis tik padarė technologijos. Būtent jos atnešė naujų poreikių, atvėrė didesnes galimybes.

Ačiū, Emilija!