Lietuviška tendencija – mažybiškumas

Matyt ne vienas pastebėjo, kad po praėjusios ekonominės krizės Vilniuje (bei, matyt, ir Lietuvoje) atsirado nauja mada – mažybiniai pavadinimai iškabose. Įdomu, kokia viso to psichologinė potekstė? Šios srities pioniere laikyčiau "Iki", kažkada atidariusią proximity tipo parduotuvių tinklą "Ikiukas" (dabar – "Iki Express").


Beje, retas žino "Ikiuko" pavadinimo atsiradimo istoriją. Vienas "Iki" įkūrėjų, N.Ortiz prieš daugelį metų pokalbyje man papasakojo, kad "Ikiukais" juos vadino "Maxima" ir kuomet iškilo būtinybė įvardinti naująjį "Iki" parduotuvių tipą, jie pasirinko "Maxima" vartotą epitetą :)









Komentarai

Albertas sakė…
Bet, žinot, juokingai atrodo MAXIMA – PREKYBOS CENTRAS, kur įrengtos net trys kasos... :D
Anonimiškas sakė…
Hmmm, keistas klausimas. Akivaizdu kad dauguma atvejų norima apibūdinti prekybvietės dydį. Prancūzai tam reikalui turi žodį boutique (maža parduotuvė). Kadangi lietuviai neturi - tam vartoja deminutyvus. Dar klausiate "kokia viso to psichologinė potekstė". Na irgi akivaizdu - dauguma atveju suponuojama, kad mažas yra geresnis. T. y. kepyklėlės bandelės yra neva keptos po vos ne po vieną, labai atidžiai prižiūrint (nes kepyklėlė bandelių veikiausiai iškepa nedaug, todėl kad ji maža). Taigi pastarosios labai skanios ir šviežios. Priešingai nei keptos įprastoje kepykloje masiniu būdu - kur veikiausiai ruošiniai suverčiami į orkaitę ir taip visą dieną. Manau, kad vartotojo pasąmonėje susidaro būtent toks vaizdas.

Komisiuko atveju dar galbūt norėta pralinksminti pirkėją - komisas yra konotuotas žodis, veikiau terminas. Pavertus jį deminutyvu - skamba ženkliai smagiau, jaukiau. Labiau kviečia pirkėją užeiti į vidų.

Neabejoju, kad to siekta ir "alaus kampelio" atveju - tai turėtų būti miela, jauki vieta, kur gera užeiti (iš nuotraukos, žinoma, taip neatrodo).

Populiarūs įrašai