Lietuvos miestų ženklodara

Prieš keletą dienų "Lietuvos žinios" paprašė išsakyti savo nuomonę apie kai kurių miestų logotipus. Kadangi į straipsnį pateko tik dalelytė to, ką nusiunčiau, čia pateikiu visą tekstą.

Būtinumas

Vietovės ženklodara, jei norima formuoti nuomonę apie save, vystyti atvažiuojamąjį turizmą, verslo konferencijas ir skatinti ekonomines investicijas, yra būtinas. Kaip oras. Jei nieko nesakysite apie save, apie jus niekas nieko ir nežinos arba susidarys nuomonę iš nuogirdų (dažnai stereotipinių ir klaidingų) ar kitos atsitiktinės informacijos.

Kadangi vietovių ženklodaros projektai yra visiškai priklausomi nuo politinės karuselės, kurios apsisukimai paprastai yra destruktyvūs, nevertėtų tikėtis ir reikšmingų rezultatų. Politinės partijos valdžioje būna ketverius metus ar mažiau ir naujoji valdžia tradiciškai (tuo atveju, jei keičiasi valdančiosios partijos) laiko savo garbės reikalu neigti viską, kas buvo iki jų sukurta, matyt tame jos mato savo ideologinių vertybių ir autoriteto išraišką. 

Todėl jau sukurti vietovės (miesto, rajono) įvaizdžio formavimo projektai po rinkimų (vėlgi – jei po jų keičiasi valdančios partijos) dedami į stalčių. Ypač tai susiję su vizualiais projektais, kuriuose tradiciškai dominuoja estetika (vadinasi ir subjektyvumas). Naujasis vadovas, lyg karaliukas gali pasakyti “O man negražu” ir projektas atsiduria archyve. T.y. visuomeniniai interesai čia nevaidina jokio vaidmens. Į stalčių projektai dedami ir dėl ekonominių sunkumų. Taip įvyko su a.a. Wally Olinso ("Saffron") už 500 000 Lt sukurta Lietuvos ekonominio įvaizdžio strategija 2009 m. Krizė baigėsi, bet socialdemokratai konservatorių inicijuotą projektą, suprantama, užmiršo.

Antras momentas – politikai sunkiai suvokia įvaizdžio formavimo projektų naudą, todėl vengiama jiems skirti (o jau turint prekės ženklo formavimo gaires – palaikyti gyvybingumą) finansavimą iš miesto (rajono) biudžeto ir visomis išgalėmis siekiama ESF pinigų. Prekės ženklo formavimas yra labai ilgas (~10 metų) ir daug žmogiškųjų bei finansinių resursų reikalaujantis procesas.

Trečias momentas – įvaizdžio formavimas yra holistinis (visaapimantis) projektas, vykdomas pagal griežtą struktūrą – tyrimai, analizė, stipriųjų sąvybių išskyrimas, silpnųjų įvardijimas, konkurentabiliausio aspekto identifikavimas ir intensyvus jo komunikavimas pasirinktom tikslinėm žmonių grupėm. Tai nėra vien tik logotipo ir kelių plakatų sukūrimas vienam sezonui.

Apie logotipus

Vilnius

Apie Vilnių parašiau savo tinklaraštyje, tad nesikartosiu. Šiaip pats faktas sveikintinas, kitas klausimas kokiomis pastangomis jis pasiekiamas. Prekės ženklai kuriami dviem kryptimis – į vidų ir į išorę, tad belieka tikėtis, kad jis "prigis" ir vilniečiams taps savu, jie juo patikės, o ženklo ir komunikacijos (ypač komunikacijos, nes ženklas joje tėra tik parašas) siunčiama žinutė užsieniečiams bus efektyvi, efektinga ir teisingai suprasta, o taipogi, kad nenutrūks ilgalaikės saviviešos programos finansavimas.

"Lukrecija BBDO", 2014

Kaunas

Buvau vienas šio PŽ rinkimo komisijos narių* ir galiu drąsiai teigti, kad tarp pateiktų projektų šis sprendimas ir PŽ vystymo strategija buvo vienintelė verta dėmesio. Kadangi ženklas remiasi veik vien tipografika, jis orientuojasi į intelektualesnę, su Vakarų kultūra susipažinusią auditoriją (mat reikia pažinti lotyniškus rašmenis). Tačiau ženklas taip pat tobulintinas, savo pastabas konkurso organizatoriams išsakiau. Beje, ką tik Minske pasibaigusiame reklamos ir marketingo festivalyje „Baltasis kvadratas“ Kauno ženklas buvo įvertintas bronzos medaliu.

"Not Perfect", 2013

Klaipėda

Ženklas kukliai užmaskuotas klaipedainfo.lt tinklalapyje, viešoje erdvėje mažai kur matomas (bent jau Lietuvos viduje), tad įtariu, kad vien iš simbolio (be teksto) mažai kas ir atspės, kad kalba eina apie Klaipėdą. Nepakankamo viešinimo finansavimo pavyzdys. Dizaino idėja gana originali, besiremianti geštaltine psichologija – simbolis vienu metu yra ir žmogaus veidas ir laivelis su saule, vienok sprendimas nėra pakankamai estetiškai patrauklus.

"Lukrecija BBDO", 2005

Šiauliai

Paprastai turizmui skirtuose ženkluose vengiama neigiamų kanotacijų – būtent todėl mūsų Vytis su kardu ir istorija su Šv. Brunonu nėra tinkami simboliai perteikti draugiškos turistams šalies įvaizdžiui. Tas pats ir su Šiauliais – mano nuomone juodasis lankininkas visgi nėra pats tinkamiausias turizmo skatinimo simbolis, nors kaip Šiaulių ženklas komunikacijai Lietuvos viduje, jis pakankamai įsimintinas. Kiek suprantu yra tik viena – vertikali – simbolio komponavimo teksto atžvilgiu versija, o tai dažnai sukelia nepatogumų.

Vilmantas Dambrauskas, 2006

Panevėžys

Ženklas užmirštas, jo net nėra nei viename Panevėžio savivaldybės dokumente. Semiotiniu požiūriu keistoka ta “nauja” kryptis į Šiaurės Rytus – tiesiai į Rusiją. Antra vertus, man lėktuvėlis labiau asocijuojasi su Šiauliais (Zokniai). Tipografika pasirinka labai standartinė ir neįdomi. Spalvos? Galbūt tai charakteringas Panevėžiui koloritas…

"Lukrecija BBDO", 2005

Panevėžys– Lietuvos kultūros sostinė

Teptuku nubėžtas simbolis perteikia grubų ir archaišką simbolį. Kodėl gi ne? Galima ir taip interpretuoti mūsų kultūrą. Pa­ne­vė­žio m. sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja Lo­re­ta Kra­saus­kie­nė "Lietuvos žinioms" tei­gė, jog ge­riau­siu pri­pa­žin­tas pa­ne­vė­žie­tės me­ni­nin­kės Rai­mon­dos Bal­čiū­nai­tės lo­go­ti­pas sim­bo­li­zuo­ja kul­tū­ros kė­dę, skir­tą žiū­ro­vams, ku­riuos ki­taip dar ga­li­ma pa­va­din­ti kul­tū­ros var­to­to­jais. Ji pa­brė­žė, kad šia­me "daug vis­ko tal­pi­nan­čia­me sim­bo­ly­je" ga­li­ma įžvelg­ti ir Pa­ne­vė­žio mies­to her­bą ar net Par­yžiaus trium­fo ar­ką. Aukš­tai­ti­jos sos­ti­nę no­rė­ta pri­sta­ty­ti šiuo­lai­kiš­ką, mo­der­nią, at­vi­rą įvai­rioms kul­tū­roms ir ne­stan­dar­ti­niams po­žiū­riams. Bet štai tipografika parinkta nesėkmingai – “Lithos” šrifto pagrindas yra Graikijos šventovių užrašai ir jis buvo kurtas perteikti graikišką kultūrą. 

Raimonda Balčiūnaitė, 2013

Neringa

Būtų geras ženklas, jei ne šriftas. Tos pačios šeimos "Albertus" šriftas panaudotas ir rinkos senbuvės AB "Stumbras" prekės ženkle. Kadangi šis "Stumbro" logotipas sukurtas 2004 m., pajūrio kurorto ženklo dizainerė jo nematyti negalėjo. Kada kalba eina apie originalumą, tai didelis Neringos logotipo minusas.

Neringos prekės ženklas yra formavimosi stadijoje ir jo gyvybingumas priklausys nuo politikų valios ir tolimesnio saviviešos finansavimo. Kol kas internetinėje erdvėje jis retas svečias.

"PR Service", 2008. Šriftas - "Albertus Bold" (1940)

2004 m. Šriftas – "Albertus Extra Bold" (1940)

Birštonas

Apie šį ženklą taip pat rašiau su tinklaraštyje. Tik sukurtas, o ženklo estetika jau pasenusi. Gaila. Ketinimai buvo geri. Mėlyna spalva nemaloni akiai, nėra harmonijos su žalia, ženkle per daug detalių, miesto pavadinimas užrašytas su grubiom tipografinėm klaidom, šūkio šriftas netinkamas internetinėje komunikacijoje.

"Komunikacija ir konsultantai", 2014

*Jūratė Baltrušaitytė (Vilniaus oro uosto Komercijos deparatmento direktorė)

Vaidotas Lasauskas ("Delta Tours" direktorius)

Dr. Miglė Šontaitė-Petkevičienė (VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Marketingo katedros docentė)

Dr. Nina Klebanskaja (VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Marketingo katedros docentė)

Karolina Petrokaitė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Kauno filialas)

Viktoras Bachmetjevas (KTU Komunikacijos skyriaus vadovas)