Jautrumas

Piotro Romančiko (VEKS) fotografija

Kaip ir Rusijoje, Lietuvoje tebėra madingi kolektyviniai inteligentų laiškai, peticijos, kuriomis rekomenduojama-prašoma-piktinamasi-reikalaujama-palaikoma-gąsdinama.

Štai liepos 9 d., matyt jautriausias Vilniaus estetas, buvęs krepšininkas, dabar – verslininkas, "Šarūno viešbučio" direktorius Matas Niparavičius inicijavo peticiją, kuria reikalaujama "ištremti" Vlado Urbanavičiaus skulptūrą "Krantinės arka". Peticiją pasirašė nemažai gerai žinomų inteligentų.

Iš kur toks estetinis jautrumo proveržis? Kodėl N metų niekam neužkliūna M. Navako kablys, ketvirtį amžiaus stovintys ir griūvantys Vilniaus senamiesčio pastatai? O Europos parko skulptūros? Ar parke galima, o mieste – ne? Ar ketvirtį amžiaus lyg pūliniai styrantys valdiški ir privatūs griuvėsiai estetinės ir moralinės žalos visuomenei nedaro? O ką tokie estetetai pasakytų apie Claes Oldenburg skulptūras?

O kaip jums tai? Bankrutavusios kavinės reklama – internete vogta Amerikos bandito Al Capone gaujos fotografija. 

M. Niparavičiui rekomenduočiau geriau savo energiją nukreipti į viešbučio "Šarūnas" identiteto atnaujinimą – dabartinis įmonės logotipas, tinklalapis neatlaiko jokios kritikos šiuolaikinio keturių žvaigžučių viešbučio įvaizdžiui keliamiems reikalavimams.

P.S. O visiems besipiktinantiems "Krantinės arka" pirmiausia siūlyčiau pasižiūrėti Ryčio Zemkausko tiriamąjį reportažą.
Alchemija XXXI. Visa tiesa apie vamzdį from alchemija on Vimeo.